Praėjusių metų pabaigoje, remiantis centrinių bankų duomenimis, apskaičiuota namų ūkių finansų institucijose sukauptų indėlių vertė, tenkanti vienam gyventojui, Estijoje buvo 4 096 Eur, Lietuvoje – 3 416 Eur, Latvijoje – 2 618 Eur.
„Nors žiūrint į skaičius atrodo, kad daugiausia santaupų turi estai, vis dėlto, atsižvelgus į gaunamas pajamas, galima sakyti, kad labiausiai taupyti yra linkę lietuviai. Teoriškai statistinis Lietuvos gyventojas, turi sukaupęs šešių vidutinių mėnesių darbo užmokesčio dydžio santaupas indėlių sąskaitose, Estijos gyventojas – penkių mėnesių, Latvijos – kiek daugiau negu keturių mėnesių. Asmeninių finansų valdymo literatūroje rekomenduojama, kad santaupų nenumatytiems atvejams suma siektų tiek, kad būtų galima pragyventi maždaug 3–6 mėnesius. Vadinasi, vidutinė sukauptų santaupų suma tarsi ir atitinka rekomendacijas“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Kita vertus, remiantis naujausiais turimais Eurostato duomenimis, daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų (57 proc.) pripažįsta, kad negalėtų apmokėti maždaug 230 Eur (t. y. 60 proc. vidutinių disponuojamųjų pajamų dydžio) nenumatytų išlaidų. Estijoje tokio dydžio išlaidų negalėtų padengti 39 proc., Latvijoje – 67 proc. gyventojų.
„Vadinasi, iš tiesų padėtis nėra tokia gera, kaip gali pasirodyti analizuojant tik apskaičiuotą vidutinę vienam gyventojui tenkančią santaupų sumą: daugelis gyventojų turi susitaupę daugiau, negu rekomenduojama, o gana didelė dalis santaupų neturi arba turi per mažai“, – teigia J. Varanauskienė.
Visgi nuo 2010 m. gyventojų, kurie negalėtų apmokėti netikėtų išlaidų, dalis sumažėjo. Tuo metu Lietuvoje tokių gyventojų buvo 62 proc. , Estijoje – 44 proc., Latvijoje – 79 procentai. Anot ekspertės, naujausi finansiniai duomenys taip pat rodo, kad padėtis pamažu gerėja.
„Finansų institucijose kaupiamų indėlių vertė visose trijose šalyse didėja sparčiau, negu auga vidutinės pajamos, nors indėlių palūkanos mažos. Ne visas didesnes pajamas gyventojai linkę išleisti vartojimo reikmėms. Ankstesnė sunkmečio patirtis pamokė, kad santaupas pamažu kaupti reikia ir geresniais laikais“, – sako šeimos finansų ekspertė.
Pagal gyvybės draudimo sutartis ir savanoriško kaupimo pensijų fonduose sukaupto turto vertė vis dar kukli. Apskaičiuota šios rūšies turto vidutinė vertė, tenkanti vienam gyventojui, Estijoje yra 258 Eur, Latvijoje – 284 Eur, Lietuvoje – 295 Eur. Visgi pernai šio turto vertė augo taip pat sparčiai – ir dėl gausesnių įmokų, ir dėl palankių investicijų rezultatų. Per 2014 metus šios rūšies turto vertė Lietuvoje padidėjo 21,3 proc., Latvijoje – 19,1 proc., Estijoje – 11,6 procento. Vidutinė savanoriško kaupimo pensijų fondų grąža visose šalyse buvo apie 7 procentus.
„Šiuos taupymo būdus pasirinkę gyventojai artimiausiu metu tikisi stabilių pajamų arba turi pakankamai santaupų nenumatytiems atvejams ir ieško būdų, kaip ilgalaikiams tikslams skirtą turtą kaupti pelningiau“, – teigia J. Varanauskienė.
