Analitikai: NT kainos artimiausius dvejus metus nekils

„Anksčiau dėl būsto paskolos žmonės nuspręsdavo per dvi, daugiausiai per penkias dienas. Šiandien padėtis pasikeitė – apie būsto paskolą galvojama mažiausiai dvi savaites, mėnesį ar dar ilgiau“, – sakė „Swedbank“ Lietuvoje vadovas Antanas Danys.

„Labai stiprus faktorius, kuris lemia žmonių apsisprendimą, pirkti būstą ar ne, yra, aišku, kaina. Tačiau taip pat ir lūkesčiai“, – sakė „Swedbank Markets“ tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas. Pasak jo, kitaip nei anksčiau, šiandien besirenkantys būstą yra daug atsargesni, pirmiausia renka kuo daugiau informacijos ir tik tada sprendžia, pirkti ar ne.

T. Andrejauskas atkreipė dėmesį, kad 80 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) sudaro eksportas, kurio didžioji dalis keliauja į Europą. „Todėl kalbėdami apie Lietuvą ir spręsdami, kokia bus jos padėtis, pirmiausia turime žiūrėti į tai, kas darosi Europos Sąjungoje, – sakė jis.

Ketvirtą šių metų ketvirtį ir pirmąjį kitų metų ketvirtį Europoje prognozuojama recesija. Tiesa, ji bus ganėtinai trumpa.“

Anot eksperto, dėl šios priežasties Lietuva kitąmet augs žemiau savo potencialo. „Tačiau mūsų prognozės teigiamos, augimas vis tiek bus. Jį lems atsigaunančios privataus sektoriaus investicijos ir namų ūkių vartojimas, – aiškino T. Andrejauskas. – Vidaus vartojimas stabilus, nėra kažkokių šuolių ir tai suprantama.“

Tačiau kalbant apie vartotojų lūkesčius, T. Andrejauskas pastebėjo, kad šie – blogiausi, todėl greičiausiai ateityje žmonės nebus linkę didinti savo išlaidų. Tuo tarpu nuo krizės pradžios ėmė mažėti paskolos bankuose ir augti terminuoti indėliai. Per du krizės metus žmonės sukaupė 6 mlrd. litų. Pokyčiai matyti ir pasikeitusiuose tapymo įpročiuose – žmonės ėmė taupymui atidėti vidutiniškai 8 proc. pajamų, kai ilgalaikis rodiklis buvo 2,5 proc.

Pasak T. Andrejausko, jaunai šeimai, gaunančiai vidutinį atlyginimą, neturinčiai santaupų, norinti nusipirkti vidutinį butą Vilniuje, tektų darbuotis 27 mėnesius ir atidėti apie 30 proc. savo gaunamų pajamų taupymui. Remiantis atsakingo skolinimo politikos nuostatais, kai grąžinama paskolos suma negali sudaryti daugiau nei 40 proc. mėnesinio atlyginimo, anot T. Andrejausko, kone visų pajamų grupių žmonės gali pretenduoti į paskolą būstui. „Tik tie, kurie gauna mažiau negu 1200 litų per mėnesį, negali tikėtis, kad gaus paskolą būstui“, – aiškino jis.

Kalbėdamas apie būsto kainas, T. Andrejauskas tvirtino, kad šiuo metu kainų kritimas yra pasibaigęs ir, greičiausiai, būstas daugiau nepigs. Tačiau taip pat, anot eksperto, artimiausius dvejus metus būsto kainos neturėtų kilti. Statistiniai duomenys rodo, kad Vilniuje vidutinė būsto kaina yra didžiausia lyginant su Latvija ar Estija, o už gaunamą metinę algą viltietis galėtų nusipirkti tik 6 kv. metrus vidutinio būsto Vilniuje, tuo tarpu estai ir latviai – kur kas didesnį plotą.

Būsto paskolos Lietuvoje sudaro 26 proc. nuo BVP, tai, anot eksperto, labai nedaug, kadangi ES rodiklis – 50 proc., Latvijoje 39 proc., Estijoje – daugiau nei 40 proc.