Situacija Baltijos šalyse, Rusijoje ir Lenkijoje sparčiai prastėja. Latvijoje ir Estijoje bendrasis vidaus produktas jau traukiasi, nuosmukio kitąmet neišvengs ir Lietuva.
Lenkijos ir Rusijos ekonomikų augimo lėtėjimas taip pat spartesnis nei prognozuota.
Tokias išvadas pateikė „Nordea Markets“ analitikai naujausioje apžvalgoje “Baltic Rim Outlook”.
Analitikai neatmeta galimybės, kad artimiausiais metais recesijos neišvengs visos apžvelgiamos šalys, nes teigiamų pasaulinių tendencijų pokyčių kol kas nematyti.
Lietuva kol kas vienintelė Baltijos šalis, sugebėjusi išsaugoti šiokį tokį ūkio augimą, nors plėtra lėtėja sparčiai.
„Nordea Markets“ analitikai įsitikinę, kad Lietuvai pagelbėjo sumažinto gyventojų pajamų mokesčio dopingas, palaikęs vidaus vartojimą. Tuo tarpu investicijos sparčiai mažėja, o eksporto augimą galima paaiškinti sėkminga „Mažeikių naftos“ veikla.
Eliminavus naftos perdirbimą, eksporto augimas būtų vos pastebimas, juolab, kad pramonės gamybos augimas beveik sustojo. Trečiame ketvirtyje beveik nustojo augusi mažmeninė prekyba ir tai yra aiškus signalas, kad pagrindiniam Lietuvos ūkio varikliui baigiasi degalai.
Prošvaisčių nematyti ir apniukusiame nekilnojamojo turto rinkos danguje, todėl kitąmet tikimąsi tolesnio statybos sektoriaus ir investicijų į nekilnojamojo turto rinką mažėjimo. Eksporto augimas taip pat abejotinas, netgi įskaičiuojant tikėtinai sėkmingai veiksiančią naftos perdirbimo gamyklą. Kitąmet nepadės ir tai, kas dar metų pradžioje atrodė labai pozityvu – nemaža Rusijai tenkanti eksporto dalis. Šiuo metu tai atrodo abejotina vertybė.
„Nordea Markets“ analitikams nerimą kelia tai, kad Lietuvoje, slopstant ekonomikai, infliacija vis dar išlieka gana didelė. Šis derinys sparčiai menkina vartotojų perkamąją galią ir vartojimą. Spartesnio infliacijos mažėjimo tikimasi 2010-aisiais. Tiesa, ekspertų skaičiavimuose kol kas nėra įtraukiamas galimas Ignalinos atominės elektrinės uždarymo efektas vartotojų kainų indeksui ir kitiems makroekonominiams rodikliams.
„Nordea Markets“ prognozuoja, kad Lietuvos BVP augimas šiemet sieks 3,8 proc., kitąmet bus fiksuojamas 1 proc. smukimas, o 2010-aisiais ūkis augs 0,1 proc.
Estijos recesija pasirodė gilesnė nei anksčiau prognozuota, todėl šiemet prognozuojamas BVP mažėjimas - 2 proc. Trečiame šių metų ketvirtyje sparčiai sumažėjo mažmeninės prekybos apimtys, pramonės produkcijos gamyba, prastėjo vartotojų lūkesčiai ir krito nekilnojamojo turto kainos.
Didžiausi Estijos prekybos partneriai – Suomija ir Švedija – pastaruoju metu nesiunčia optimistinių žinių, todėl galima manyti, kad eksportas netaps įrankiu, padėsiančiu lengvai pergyventi kitus metus. Tai, kuo Estija gali kliautis – darbo jėgos ir pačios ekonomikos lankstumas ir sugebėjimas persiorientuoti.
„Nordea Markets“ analitikai taip pat nemano, kad Estija devalvuos kroną. Valiutų valdybos modelis užtikrina gerą apsaugą nuo išorinio poveikio, o politinės valios tai padaryti kol kas nematyti. Šiemet Estijos ūkio prognozuojamas kritimas sieks 2,1 proc., kitąmet ekonomika nusiris dar 3,3 proc., o 2010-aisias prognozuojamas 1 proc. augimas.
Latvijoje vaizdas šiuo metu nekoks. „Nordea“ analitikai daugiau nei procentu padidino prognozuojamą kaimynų ūkio nuosmukį šiemet. Kol kas sunku pasakyti, kiek užtruks laikotarpis, per kurį pigių paskolų išpaikintas šalies privatusis sektorius išmoks gyventi pagal kišenę. Iki tol ilgokai trukęs žaibiškas ūkio augimas tikrai nebuvo tvarus ir neišvengiamai turėjo pasibaigti.
Latvijos padėtį apsunkina ir gana pavojinga užsienio prekybos struktūra, kurioje didžiausią dalį užima ne geriausius laikus išgyvenančios Lietuva ir Estija. Situacija dar vienoje svarbioje rinkoje – Rusijoje – taip pat prastėja. Galima pasiguosti bent tuo, kad slopstanti ekonomika gesina ir infliacijos gaisrą.
Situaciją Latvijoje apsunkina neapibrėžta lato ateitis. Kaimyninė šalis neturi valiutų valdybos, todėl nacionalinė valiuta yra mažiau apsaugota nuo išorės poveikio. Tiesa, lato devalvavimo galima tikėtis tik pačiu blogiausiu atveju, nes valiutos devalvavimas taptų nepakeliama našta verslui, kadangi 80 proc. paskolų yra eurais.
Šiemet Latvijoje prognozuojamas 1,5 proc. nuosmukis, kitąmet – 4,2 proc., o 2010-aisiais – 0,5 proc.
Lenkijos ekonomikai beveik pavyko išvengti tiesioginio finansų krizės poveikio, tačiau negalima teigti, kad šalies finansų sistema jo nepajuto. Skolinimo sąlygos tapo gerokai griežtesnės, o prastėjanti situacija eksporto rinkose mažina prekybos apimtis. Kita vertus, Lenkijos ekonomikos lėtėjimas nebus itin spartus ir jis negresia virsti nuosmukiu. Šiemet prognozuojamas 4 proc. augimas, kitąmet ūkis stiebsis 2,5 proc, o 2010-aisias – 4 proc.
Rusijai „Nordea Markets“ taip pat neprognozuoja recesijos, tačiau ankstesnes prognozes teko peržiūrėti gana radikaliai. Rusijos ekonomika pajuto tiesioginį pasaulinės finansų krizės poveikį, o sparčiai pinganti nafta suveikė tarsi papildomi stabdžiai. Iš šalies finansų sistemos masiškai traukiasi pinigai, todėl šalies vyriausybei teko tiesiogiai spręsti finansų ir verslo likvidumo problemas. Spaudimo neatlaiko ir rublis, apie kurio kurso laipsnišką mažinimą kalba Rusijos centrinis bankas.
Visgi Rusijos BVP šiemet augs 6,7 proc., 2009-iesiems prognozuojamas 4,1 proc. augimas, o 2010 metais Rusijos ūkis turėtų augti 5,2 proc.
Taigi, visoms penkioms valstybėms 2009-ieji bus tikri išbandymų metai.
