„Dar 2008 metais kreipiausi į tuometinį ministrą pirmininką Andrių Kubilių ir pateikiau siūlymą, kad degalų kainodarą Lietuvoje turėtų kontroliuoti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tuomet daugiau, kaip 90 procentų degalų buvo perkama iš vieno tiekėjo. Buvo akivaizdus AB „Mažeikių nafta“ (dabar „Orlen Lietuva“) piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. Per 7 metus, deja, ne daug kas pasikeitė. Beje, „Orlen Lietuva“ šiemet per pirmąjį pusmetį uždirbo 133 mln. eurų (145 mln. JAV dolerių) grynojo pelno, o pernai tuo pat laiku buvo patyrusi 69,71 mln. eurų grynųjų nuostolių. Iš kur tas pelnas? Aišku, kad vartotojams buvo nulupti keli kailiai. Lietuvoje reguliuojamos šilumos, dujų, vandens, netgi nuotekų kainos, o tokio svarbaus produkto, kaip degalai, kainų suvaldyti negalime“, – kalbėjo S. Brunza.
Tuo metu naftos produktų įmonių asociacijos vadovė Daiva Jokšienė tikina, kad degalų kainas turi lemti ne kontroliavimas, ne draudimai, o konkurencija ir jos didinimas:
„Tam tikrais atvejais degalų kainos Lietuvoje būną didesnės, nei kaimyninėse šalyse. Degalų kainą įtakoja pakankamai daug veiksnių. O didmeninę degalų kainą daugiausia įtakoja naftos kainos ir dolerio kurso svyravimai. Degalai daugiausia perkami iš „Orlen Lietuva“ įmonės, tad tai, kad nėra konkurencijos, yra viena priežasčių, kodėl pas mus dyzelino kaina didesnė. O benzino kainą dar įtakoja ir akcizas, kuris Lietuvoje didesnis, nei, sakysim, Latvijoje ir Estijoje. Niekas geriau nereguliuoja kainų, kaip rinka. Ne kontroliavimas, ne draudimas, o konkurencija ir jos didinimas. Vienas iš kelių – skatinti importą, o tam reikia pakeisti dabar galiojančius valstybinio rezervo teisinius aktus. O kalbant apie pingančią naftą, jeigu jos kaina laikysis ties 40-ties dolerių už barelį riba, kaip buvo sausio mėnesį, benzino kaina tikrai bus mažesnė, nei euras“, – sakė D. Jokšienė.