Arvydas Praninskas
Skalūnų naftos revoliucija Jungtinėse Valstijose, tapusi viena iš svarbiausių pasaulinių naftos kainų smukimo priežasčių, gali bumerangu smogti JAV naftos gavybos pramonei.
„Nematoma“ grėsmė
Pasaulinės naftos kainos nuo praėjusio birželio nukrito beveik perpus. Praėjusių metų spalį Amerikos naftos pramonė pirmą kartą per beveik 25 praėjusius metus naftos išgavo daugiau, nei jos per mėnesį išpumpuojama iš visų Saudo Arabijos naftos laukų. Anksčiau nerealiu laikytas JAV tikslas tapti energetiškai nepriklausomomis nuo naftą išgaunančių Artimųjų Rytų valstybių dabar atrodo visiškai pasiekiamas. Tačiau šiame kelyje dar tyko nemažai sunkumų ir netikėtumų. Paradoksalu, bet vienas iš jų susijęs su didžiausias permainas nulėmusiu skalūnų naftos gavybos proveržiu.
Pasak JAV internetinio leidinio „BloombergView“, finansinė katastrofa, ištikusi Rusiją, kai „Brent“ rūšies naftos kaina per 4 praėjusius mėnesius nukrito 50 proc., nustelbė kitą pavojų, kuris, iš visko sprendžiant, 2015 m. laukia Jungtinių Valstijų skalūnų naftos pramonės. Nors ši grėsmė reali, ji kol kas „nematoma“, nes dar neatsidūrė mažesnėmis benzino ir kitų naftos produktų kainomis besidžiaugiančios visuomenės dėmesio centre. Tačiau jau metas atkreipti į tai dėmesį, rašo „BloombergView“, nes Saudo Arabija ir kitos stambios naftos gavybos šalys Artimuosiuose Rytuose vargu ar ignoruoja skalūnų naftos gavybą Jungtinėse Valstijose. Jos gali sumažinti savo naftos gavybos apimtis, o pasaulinės naftos kainos gali priartėti prie tokio lygmens, kai Amerikos bendrovės bus priverstos trumpesniam ar ilgesniam laikui atsisakyti nerentabilios skalūnų naftos gavybos.
Neišgąsdins ir 20 dolerių už barelį
Įtakingiausių Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narių atstovai jau ne vieną mėnesį tvirtino neketinantys mažinti naftos gavybos apimčių, kad ir kokios žemos būtų jos kainos pasaulinėje rinkoje. Saudo Arabijos naftos ministras Ali Al-Naimis pabrėžė, kad net 20 dolerių už barelį kaina nepakeis tokio sprendimo. Pirmoji JAV reakcija rodė itin didelį pasitikėjimą savimi: esą Amerikos naftos gamintojai yra pakankamai stiprūs, jie pumpuos naftą net ir esant labai žemoms pardavimo kainoms, nes gavybos kaštai jau veikiančiose skalūnų naftos verslovėse yra dar mažesni. Esą OPEC pralaimės naftos karą, nes nuo jos kainų priklauso šios organizacijos valstybių socialinės gerovės politika, ir apskritai bet kuriuo atveju OPEC jau neatsigaus.
Pasak „BloombergView“, toks optimizmas priminė nerūpestingą Rusijos valdžios reakciją pačioje naftos kainų smukimo pradžioje: praėjusių metų spalį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad „niekas iš rimtų rinkos dalyvių nėra suinteresuotas žemesne nei 80 dolerių naftos kaina“. Toks savęs raminimas Rusiją atvedė prie kracho slenksčio: neseniai reitingų agentūra „Fitch“ jos kredito reitingą įvertino vos viena pakopa aukščiau už „šlamšto“ lygį, ir šis reitingas, iš visko sprendžiant, po kiek laiko dar labiau sumažės. Beje, rublio vertė ir toliau mažėja kartu su naftos kainomis.
Laimės ištvermingiausi?
Kainų karo metu elgtis pernelyg pasitikinčiai – visai bloga mintis, pastebi leidinys. Jau vien dėl tokios situacijos nukentės visi rinkos dalyviai, ir bet kokia pergalė gali būti laikoma tik sąlygine. Nugalės tas, kam pavyks atlaikyti didžiausius sunkumus. Jei būtų galima lažintis, esą pirmiausia derėtų statyti už Saudo Arabiją ir, nors tai gali pasirodyti paradoksalu, už rusus.
Kol kas vienintelis požymis, rodantis, kad naftos gavyba Jungtinėse Valstijose gali sumažėti, yra šiuo metu eksploatuojamų naftos gręžinių skaičius, pastebi „BloombergView“. Sausio pradžioje jų buvo 1 750, arba 61 mažiau nei prieš savaitę, ir 4 mažiau, nei prieš metus. Vis dėlto naftos gavybos apimtys JAV ir toliau išlieka rekordinės. Sausio 2 d., praėjus savaitei po to, kai naudojamų naftos gręžinių skaičius taip pat buvo sumažėjęs, naftos gavybos apimtys buvo 9,13 mln. barelių per dieną. Tai yra daugiau nei bet kada anksčiau. Naftos bendrovės stabdo gavybą tik pačiuose blogiausiuose gręžiniuose, kuriuose išgaunama vos po kelis barelius per dieną. Esant dabartinėms naftos kainoms, tokių gręžinių produkcijos vertė nebeatperka techninės įrangos nuomos. Kadangi niekas nemažina gavybos, naftos kaina ir toliau mažėja, pastaruoju metu apsistojusi kiek mažesniame nei 50 dolerių už barelį lygyje. Nors kaina nuolat svyruoja, jos kaitos tendencija rodo tolimesnį mažėjimą.
Visa tai, suprantama, atsiliepia kainai, teigiama leidinyje. Naujausioje konsultacijų bendrovės „Wood Mackenzie“ ataskaitoje rašoma, kad, „Brent“ rūšies naftos kainai nukritus iki 40 dolerių už barelį ar dar žemiau, bus pradėti uždarinėti naftos gręžiniai ir gerokai sumažės pasaulinei rinkai tiekiamos naftos kiekis. Kainai pasiekus 40 dolerių, o gavybai sumažėjus iki 1,5 mln. barelių per dieną, naftos gavyba iš Kanados, o vėliau – iš JAV ir Kolumbijos naftingųjų smėlynų taps nerentabili.
Naftos monarchijos ir išlikimas
Pasak leidinio, tai nereiškia, kad vos tik „Brent“ rūšies nafta atpigs iki 40 dolerių (o tokį kainų lygį prognozuoja vienas didžiausių pasaulio bankų „Goldman Sachs“), skalūnų naftos gavyba automatiškai sumažės 1,5 mln. barelių per dieną. Daugelis JAV skalūnų naftos gavybos įmonių ir toliau eksploatuos gręžinius, prisiimdamos visus nuostolius, nes jos turi administruoti savo skolą – apie 200 mlrd. dolerių. Toks lėšų kiekis bemaž atitinka Rusijos valstybinių naftos gavybos įmonių finansinius poreikius.
Didžiausia JAV skalūnų naftos gavybos bendrovių problema yra ta, kad jų skolų perfinansuoti neįmanoma, jei gavyba tampa nuostolinga, rašoma leidinyje. Tam tikru metu, jei naftos kaina išliks žema, daugiausia pasiskolinusios bendrovės bankrutuos, o sėkmingiausios negalės jų perpirkti, nes neturės nei lėšų, nei argumentų, kurie įtikintų investuotojus padėti finansuoti jų įsiskolinimus.
Naftą išgaunančių įmonių nemokumas ir neužtikrinta jų verslo plėtra galų gale privers sumažinti gamybos apimtis. JAV energetinės informacijos administracija (EIA) ir toliau prognozuoja, kad naftos gavyba šalyje vidutiniškai bus 9,3 mln. barelių per dieną, o tai – 700 000 barelių daugiau nei 2014 m. Bet jei „Brent“ rūšies naftos kaina nusmuks iki 40 dolerių, tokia prognozė išsisklaidys kaip dūmas, tvirtina „BloombergView“. Pasak leidinio, ji gal net ir dabar yra pernelyg optimistinė.
Tuo tarpu Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai gali paprasčiausiai ir toliau pumpuoti naftą iš savo gręžinių. Tai – valstybės, o ne verslo įmonės, jos negali uždaryti kontorą ir patraukti namo. Jos turi nacionalinius biudžetus, kuriuos būtina finansuoti, ir negali kažkuo kitu pakeisti naftos, kaip tarptautinių valiutinių rezervų, šaltinio. Rusija, šiuo metu trečia pagal dydį pasaulyje naftos gamintoja po JAV ir Saudo Arabijos, nėra tokia stabili, kaip Artimųjų Rytų naftos monarchijos, bet ji pateko į tokią pat situaciją: nafta – jos išlikimo pagrindas.
Turės apsispręsti
Naftos karas gali būti kruvinas ir ilgas, niekas nežino, kaip jis gali baigtis, teigiama leidinyje. Naftos kaina labai nelanksti trumpalaikiams paklausos ir pasiūlos svyravimams. Todėl jos kainų kursą šiemet labiausiai diktuos naujienos ir rinkos reakcija į šias naujienas. JAV skalūnų naftos gavybos įmonių bankrotų banga, ko gero, padidins kainą, bet paklausos patenkinimo požiūriu tai bus vertinama kaip neigiamas veiksnys. Kiek aukštai galėtų pakilti naftos kaina, prognozuoti neįmanoma. Ji gali pabrangti tiek, kad konsoliduotų skalūnų naftos pramonę Jungtinėse Valstijose, suteikdama jai antrą kvėpavimą, ir šitaip pridaryti dar didesnių bėdų OPEC šalims, Rusijai, Norvegijai, Meksikai. Arba ji gali paprasčiausiai likti tokio lygio, kuris privers JAV pamiršti apie skalūnų naftos revoliuciją.O tai gali neigiamai paveikti Jungtinių Valstijų ekonomikos augimą.
Ko gero, dabar tinkamiausias metas JAV vyriausybei apsvarstyti, ar šaliai derėtų įsitraukti į šį naftos karą kaip suvereniai valstybei. Tai galėtų reikšti valstybės paramą skalūnų naftos bendrovėms arba laikiną jų subsidijavimą. Juk jos dabar konkuruoja su valstybėmis, o ne su naftos gavybos įmonėmis, tokiomis kaip jos pačios, pabrėžia „BloombergView“.
