Kaip teigia Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, 90 proc. atsinaujinančios energijos išgaunama iš saulės ir vėjo elektrinių. Vieno kilovato saulės arba vėjo elektrinės savikaina labai sumažėjusi. Pasak energetikos eksperto, vis daugiau technologijas gaminančių kompanijų konkuruoja tarpusavyje ir stengiasi sukurti įrangą, kuri būtų nebrangi, bet tuo pačiu efektyvi.
„Jėgainės darosi aukštesnės ir galingesnės, nei prieš penkerius metus. Jeigu anksčiau ant vieno sausumoje esančio bokšto būdavo 2–3 MW elektros generatorius, dabar – 6–7 MW generatorius. Ir natūralu, kad vienam kilovatui kainą skaičiuojant, savikaina būna mažesnė“, – aiškina M. Nagevičius.
Mažėja elektros savikaina
Pasak eksperto, auga ir „capacity“ faktorius, tai yra galios išnaudojimo koeficientas, kuris parodo, kiek iš vieno kilovato galima pagaminti kilovatvalandžių. Šis koeficientas nuolat auga. Vėjo jėgainių generatoriai stovi 100–200 metrų aukštyje, kur vėjo srovės yra nuolatinės, net jeigu pažemėje atrodo ramu. Panašiai yra ir su saulės elektrinėmis, kurių parkai vis dažniau statomi su automatiniais nukreipimais pagal pasaulio kryptis ir metų laikus.
„Jeigu anksčiau tokios saulės elektrinės pagamindavo apie 1 tūkst. kilovatvalandžių per metus, tai dabar tokie parkai per metus pagamina iki 1,5 tūkst. kilovatvalandžių – ši galia yra elektros metinė gamyba, tenkanti vienam įrengtam kW galios saulės elektrinei. Todėl savikaina mažėja ir prieš porą metų savikaina sumažėjo iki mažesnės nei rinkos kaina. Pagaminti elektrą vėjo ar saulės elektrinėse tapo pigiau nei konvencinėse elektrinėse, kurios naudoja dujas ar anglį“, – teigia M. Nagevičius.
Reikia skatinti decentralizaciją
Kaip teigia Atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentas, jeigu anksčiau tekdavo įtikinėti valdžios institucijas, kad jos skirtų paramą atsinaujinančiai energetikai, dabar situacija tokia, kad didelius jėgainių parkus verslas įsirengia be paskatinimo. Kiek kitaip yra su mažesnėmis jėgainėmis ant daugiabučių ar individualių namų stogų.
„Jeigu valstybė nori, kad tas saulės ir vėjo elektrines valdytų ne 40 bendrovių, bet 200 tūkstančių žmonių, tada reikia skatinti decentralizavimą, kuris vyksta būtent per valstybės paramą. Mūsų dažnai klausia, kas yra geriau – saulės ar vėjo jėgainės, tai atsakymas būtų – abi papildo viena kitą. Saulės elektrinės pagamina daugiau energijos vasarą ir dienomis, kai yra saulė, vėjo jėgainės – rudenį ir žiemą ir kaip tik naktį pagamina daugiau“, – teigia ekspertas.
Ambicingi valstybės planai
Kuo daugiau vietinės elektros gamybos, tuo mažėja elektros kainos rinkoje, teigia M. Nagevičius. Biržoje elektrą tiekia skirtingi gamintojai, kaina nustatoma pagal pasiūlos ir paklausos santykį. Kiekvienas papildomas gamintojas daro įtaką galutinei kainai. Lietuvoje, M. Nagevičiaus teigimu, elektros kaina didesnė nei, pvz., Skandinavijos šalyse, kadangi elektros pasigaminame mažiau nei suvartojame, didžiąją dalį energijos importuojame. Lietuvos bendras suvartojimas siekia apie 12 TWh per metus, žalioji energetika sudaro apie 21 proc. bendro suvartojimo.
„Vyksta eksponentinis saulės elektrinių augimas. Daug žmonių investuoja į saulės elektrines. Taip atsitiko dėl aukštų energetikos kainų ir pakankamai aktyvios valstybės paramos. Problema nebent tokia, kad nevystomos stambios saulės elektrinės, vėjo elektrinės plečiasi pamažu. Vyriausybės planas ambicingas, prognozuojama iš saulės elektrinių gaunamą galią iki 2030-ųjų padidinti maždaug penkiais kartais iki 4,4 MW, dar tiek pat panašiai pasigaminti iš vėjo elektrinių. Jeigu prognozės išsipildys, maždaug nuo 2028-ųjų mūsų bendra metinė elektros energijos gamyba viršys metinį suvartojimą“, – teigia M. Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.
Straipsnio autorė: Kotryna Grušauskaitė
