Praėjusį savaitgalį vykusios parodos „Alytus 2007” metu surengta tarptautinė konferencija „Alytaus regiono investicinis patrauklumas. Įmonių konkurencingumo didinimas 2007-2013 metų laikotarpyje”. Ji organizuota Alytaus verslo konsultacinio centro ir sudomino ne tik mūsų miesto, bet ir viso regiono verslo atstovus, praneša "Alytaus naujienos".
Konferencijoje pranešimą skaitė garsus, jau kultinis tapęs finansų analitikas SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda. Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Rainys gvildeno klausimus, kaip geriau panaudoti Europos Sąjungos (ES) struktūrinę paramą investicijoms pritraukti, įmonių konkurencingumui didinti.
AB Šiaulių banko Vilniaus regiono vadovas Viktoras Budraitis pristatė naujas smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimo galimybes. Ukrainos rinką aptarė Lietuvos ambasados Ukrainoje komercijos atašė Kęstutis Masalskis. Apie bendradarbiavimo ir investicines galimybes Alytaus regione kalbėjo Švedijos ir Lenkijos atstovai.
„Sparčiai plėtojantis šalies ekonomikai didėja socialiniai, ekonominiai netolygumai tarp miestų. Didžioji dalis investicijų patenka į Vilnių, Klaipėdą ir Kauną. Kitų Lietuvos miestų - regionų centrų, turinčių ekonomikos augimo potencialą, galimybės išnaudojamos nepakankamai”, - sveikindamas konferencijos dalyvius kalbėjo miesto savivaldybės mero pavaduotojas Feliksas Džiautas. Vicemero nuomone, konferencija bus naudinga formuojant regiono investicinį patrauklumą, padidins konkurencingumą, suteiks impulsą plėtrai.
Sveikinimo žodį tardamas apskrities viršininkas Eugenijus Palavinskas sakė, kad iki Antrojo pasaulinio karo, Smetonos laikais, Alytaus regionas buvo vystomas harmoningai. Šiandien mūsų apskritis pagal daugelį ekonominės ir socialinės raidos rodiklių yra priešpaskutinėje, o pagal tiesiogines užsienio investicijas - paskutinėje vietoje. Apskrities viršininko teigimu, regionas turi puikias starto pozicijas.
Didžiausia užsienio investuotoja - Lenkija
E.Palavinskui pritarė ir Ūkio ministerijos Investicijų ir inovacijų departamento direktorė Laima Kalinauskienė. Statistikos duomenys rodo, kad Lietuvoje investicinė aplinka nuolat gerėja, didėja užsienio investicijų srautai. „Užsienio investicijos atneša modernias technologijas, didina darbo našumą”, - sakė direktorė.
2006 metais, palyginti su 2002-aisiais, tiesioginių užsienio investicijų padaugėjo 20 procentų. Lietuvai pritraukti daugiau investicijų trukdo ir tai, kad šalis geografiškai nutolusi nuo išsivysčiusių valstybių, skurdūs gamtos ištekliai, nepakankamai liberalus, smulkmeniškas darbo santykių, statybų, žemės įsigijimo reglamentavimas. Be to, darbo jėgos išteklius sekina gyventojų migracija.
Kaip sakė L.Kalinauskienė, investicijas Lietuvoje skatina tai, kad šalis yra ES ir NATO narė, taip pat verslui palankus klimatas, spartus ir stabilus ekonomikos augimas, palyginti kvalifikuota ir nebrangi darbo jėga. Kasmet aukštąjį išsilavinimą įgyja per 20 tūkst. asmenų.
Po AB „Mažeikių nafta” privatizacijos paaiškėjo, kad Lenkija tapo didžiausia investuotoja Lietuvoje - 22 proc. Antrąją ir trečiąją vietas užima Danija ir Švedija (atitinkamai 15,3 ir 10,6 proc.). Pasaulio banko duomenimis, Lietuva pasaulyje yra geriausia reformatorė.
„Šiuo metu svarbiausias prioritetas - ne didinti investicijų srautą, bet kelti investicijų kokybę”, - sakė L.Kalinauskienė.
Alytiškių verslininkų paklausta, kodėl, esant palankiems veiksniams, tiesioginių investicijų pritraukimas sulėtėjo, departamento direktorė atsakė, jog daugelį potencialių smulkių investuotojų nuvilia tarptautinis Vilniaus oro uostas ir kelionė iš jo į sostinės centrą.
Ūkį augina statyba ir transportas
„Kas čia blogo, jeigu šalies ekonomika auga labai greitai?” - klausė G.Nausėda. Jeigu ne avarija „Mažeikių naftoje”, Lietuvoje bendrasis vidaus produktas (BVP) galėjo išaugti iki 10 proc. Finansų analitiko nuomone, Lietuvos ekonomikos temperatūra kyla ne tiek, kiek kaimyninėje Latvijoje, kur garsiai prabilta apie lato devalvaciją.
Pasak G.Nausėdos, šalies ūkį augino statybos, transportas ir ryšiai, nekilnojamojo turto verslas. Ypač sparčiai plėtojamas statybų verslas, nes šią žiemą statybininkai dirbo vasaros režimu. Statybos darbų prieaugis pirmą ir antrą ketvirčius buvo matuojamas ne procentais, o kartais.
Retsykiais užsimezga scholastinis ginčas, ar Lietuvos ekonomika perkaitusi, ar ne. G.Nausėdos teigimu, perkaitimo indeksas rodo, kad 1998 metais Lietuvos ir Estijos ekonomikos buvo įkaitusios labiau nei dabar. „Lietuvoje potencialus ekonomikos augimas, kuris nesukeltų labai didelių stresų tiek darbo rinkoje, tiek kitose srityse, yra 5-5,5 procento, - sakė finansų analitikas. - Kadangi ekonomika pastaraisiais metais auga gerokai sparčiau nei minėti skaičiai, nieko neturėtų stebinti darbo jėgos ir kitų išteklių deficitas. Mano nuomone, šiuo metu Lietuvos ekonomika įkaitusi, galbūt net perkaitusi, tačiau ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kas laukia paskui - ar Lietuva staiga ners į gelmę, ar ir toliau kilsime.”
Lietuvos ekonomika neturėtų grimzti į stagnacijos gelmes, bet galvotrūkčiais ir nekils. Lietuvoje žemas valstybės skolos lygis. Vidaus vartojimo rinką dar skatina bankų paskolos. Ekonomiką stabilizuoja šalies bankų priklausymas užsienio kapitalui, padedantis lengviau atsispirti likvidumo krizėms.
Ekonomikos augimas lėtės
G.Nausėdos teigimu, infliacijos didėjimą ir Lietuvoje, ir Latvijoje lemia ne fiskalinė politika, o kiti veiksniai, kaip antai: gamybos sąnaudų didėjimas, akcizų kėlimas, gamtinių dujų ir naftos kainų augimas. Todėl ekonomikos perkaitimo „gydymo” priemonės silpnokos. „Lietuvoje vien darbo užmokestis pernai pakilo 20 procentų, todėl šiandien reikėtų nesukurti teisinio pagrindo automatiniam darbo užmokesčio indeksavimui praėjusių metų infliacija”, - svarstė finansų analitikas.
Vertėtų atsisakyti praktikos metų viduryje peržiūrėti valdžios sektoriaus biudžetus, jeigu faktinės išlaidos viršija prognozuotąsias. Pasak G.Nausėdos, valdžia neturi leisti įmonių turto indeksavimo dingstimi nepagrįstai didinti kainų elektros, šilumos, dujų ar vandens tiekimo sektoriuose.
Konferencijos dalyvių paklaustas, ar artimiausiais metais šalies ekonomika „neužsidegs”, G.Nausėda atsakė, jog BVP prognozės to nežada, juolab kad 2008 metais spėjamas 6,5 proc. BVP mažesnis nei šiemet. Kai kurie ekonomikos pridusimo požymiai rodo augimą lėtėsiant.
Konferencijos pabaigoje buvo pristatytas Alytaus apskrities viršininko administracijos vykdomas projektas „Alytaus ir Palenkės regionų identiteto stiprinimas vystant kulinarinį paveldą”.
