Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) narės, iki 2020 metų turėtų pasiekti, kad energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių teiktų penktadalį visos pagaminamos energijos. Tačiau verslas sunkiai įsivaizduoja, kad tai Lietuvoje yra realu, rašo „Lietuvos žinios“.
Manoma, kad sumažinus energijos suvartojimą ir padidinus elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, ES gerokai sumažintų importo apimtį energetikos srityje, o tai reiškia, kad didėtų energetinė nepriklausomybė.
Siekiama, kad ES priklausomybė nuo importo energetikos srityje mažėtų. Tačiau kasmet ES elektros energijos pasigamina vis mažiau, tad vis daugiau tenka importuoti. Įsivežamos energijos kiekis yra didesnis nei pagaminamos ES viduje. Už importuojamą naftą, anglis ir dujas ES kasmet sumoka po 350 mlrd. eurų - tai 3,5 karto daugiau nei visas ES biudžetas. Kiekvienam europiečiui tai atsieina apie 2,5 tūkst. litų per metus.
Skatinti atsargiai
Lietuvos Vyriausybės programoje numatyta, kad vien vėjo jėgainių bendras galingumas iki 2010-ųjų šalyje turi siekti 200 megavatų. Verslo prognozėmis, iki to laiko Lietuvoje prie perdavimo tinklo net labai stengiantis vargu ar pavyktų prijungti bent pusę tiek.
Vakar Lietuvos pramonininkų konsultaciniame posėdyje pasigirdo nuomonių, iš dalies nuginčijančių energijos iš atinaujinančių išteklių gamybos naudą.
„Kol iš Ignalinos jėgainės galima gauti didelį kiekį elektros energijos mokant 7 centus už kilovatvalandę, kitus brangiau elektros energiją gaminančius šaltinius reikia, na, gal ne blokuoti ar pristabdyti, bet skatinti labai atsargiai“, - minėjo Valdas Lukoševičius, Lietuvos energijos konsultantų asociacijos prezidentas.
Neapsimoka
Profesorius Jonas Gylys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininkas, sako, kad energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybos plėtra Lietuvoje šiek tieks stabdoma - ji neapsimoka ekonomiškai.
„Įsivaizdavimas, kad panaudojus vėją ar deginant medžio atliekas gaminti elektros energiją pigu, yra kiek klaidingas. Vėjo jėgainių gaminama elektros energija yra maždaug dvigubai brangesnė nei šiluminių ar atominių jėgainių energija. Tai, kad kai kurie verslininkai nori pristatyti biologinių jėgainių Lietuvoje, vartotojams nėra labai gerai. Kol tokių jėgainių mažai, didelė elektros energijos gamybos kaina bendrame elektros energijos katile sudaro nedidelę dalį, tad ir vartotojui atsiliepia nedaug. Tačiau jeigu apie 50 proc. elektros energijos bus gaminama iš atsinaujinančių šaltinių, per vartotojų kišenę tai muš labai skaudžiai ir jie gali pradėti protestuoti prieš tokį elektros energijos gamybos būdą“, - po posėdžio žurnalistams sakė J. Gylys.
Statistika
Statistikos departamento duomenimis, atominė energija pernai sudarė 26,1 proc. pirminės energijos išteklių - daugiau negu 2006-aisiais, kai ji sudarė 25,8 procento.
Vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių dalis 2007 metais buvo 11,1 proc. pirminės energijos išteklių.
Praėjusių metų pabaigoje elektrą iš atsinaujinančių išteklių gamino 102 elektrinės. Lietuvoje iš vėjo jėgainių sukuriamos energijos kasmet pagaminama vis daugiau elektros energijos. Pernai, palyginti su 2006-aisiais, elektros energijai gaminti sunaudota 7,5 karto daugiau vėjo energijos.
Vykdant ES direktyvų reikalavimus ir šalies įsipareigojimus didinti „žaliosios“ energijos gamybą bei mažinti aplinkos taršą, tradiciniai energijos šaltiniai keičiami biomase, plečiama biodegalų gamyba, didėja jų naudojimas. 2007 metais, palyginti su 2006-aisiais, biodegalų sunaudota 2,5 karto daugiau.
Valdonė Savulionytė
