Informacinių technologijų paslaugų ir konsultacijų teikėja „Alna Intelligence“ kartu su Vidaus veikalų ministerija šią vasarą užbaigė vieną svarbiausių informacinės visuomenės plėtros projektų Lietuvoje. Vidaus reikalų ministerijos užsakymu per keturis mėnesius kone dvigubai išplėstą Lietuvos viešųjų interneto prieigos taškų (VIPT) tinklą dabar sudaro 870 taškų, kurie buvo sujungti į vientisą centralizuotą administravimo ir priežiūros sistemą.
Išplėtus VIPT tinklą internetas tapo prieinamesnis didesniam gyventojų skaičiui – visiems Lietuvos kaimo gyventojams atsirado galimybė naudotis internetu, viešojo administravimo ir kitomis elektroninėmis paslaugomis. Kaimo gyventojai, verslo ar žemės ūkio atstovai VIPT taškuose elektroniniu būdu galės deklaruoti pajamas, mokėti mokesčius, atsiskaityti už paslaugas, naudotis lengvai pasiekiama viešąja informacija ir kitomis elektroninėmis paslaugomis. VIPT lankytojai ne tik nevaržomi galės naudotis čia įrengtais kompiuteriais ir internetu, bet ir bus konsultuojami kompiuterinio raštingumo klausimais.
„Viešųjų interneto prieigos taškų plėtra yra svarbus veiksnys elektroninės valdžios paslaugų plėtrai. Jis leidžia sumažinti socialinę atskirtį, sudaro sąlygas kaimo žmonėms pasiekti valdžios bei verslo el. paslaugas taip pat lengvai, kaip ir miesto gyventojams“ - sakė Vidaus reikalų ministerijos ministras Regimantas Čiupaila. Anot jo, tapome viena iš daugiausiai viešųjų interneto prieigos taškų, lyginant su gyventojų skaičiumi, turinčia valstybe Europos Sąjungoje. Dabar Lietuvos gyventojai internetu gali naudotis visoje šalies teritorijoje, o prieigos taškai vienas nuo kito nutolę 8 km spinduliu.
„Įgyvendinome didžiausią iki šiol Lietuvoje vykdytą viešųjų interneto prieigos taškų diegimo projektą. Pabaigus paskutinį VIPT plėtros etapą, trečdaliui Lietuvos gyventojų viešojo interneto prieiga tapo prieinamesnė“, - sakė projektą įgyvendinusios bendrovės „Alna Intelligence“ generalinis direktorius Gintaras Grybėnas. Anot jo, vien šiais metais daugiau nei 5000 kaimo gyventojų naudodamiesi VIPT savo pajamas deklaravo el. būdu. Kai kuriose gyvenvietėse VIPT atsiradimas reiškė pirmosios interneto linijos atsiradimą, tokiose vietovėse savo paslaugų neteikė nei vienas komercinis interneto tiekėjas.
„Mūsų užduotis projekte buvo ne tik laiku pateikti reikiamą įrangą VIPT ir ją sumontuoti, bet ir sukurti centralizuoto administravimo ir priežiūros sistemą, kuri kompiuterinių sistemų prižiūrėtojams leistų kuo daugiau darbų atlikti nuotoliniu būdu ir taip taupyti laiką ir kurą. Nuotoliniu būdu kompiuterių sistemos administravimas ir priežiūra vykdomi efektyviausiai, o sutrikimų atveju kompiuterinės įrangos atstatymo laikas maksimaliai sutrumpėja. Efektyvus informacinių technologijų sprendimų naudojimas valstybiniu mastu galėtų būti vienas iš būdų didinti darbo našumą, kuris Lietuvoje kol kas tesudaro apie 53 proc. ES vidurkio“, - teigia diegimo darbus vykdžiusios „Alna Intelligence“ direktorius Gintaras Grybėnas.
Įdiegta centralizuota administravimo ir priežiūros sistema leidžia nuotoliniu būdu prisijungti prie kiekvieno tinkle esančio kompiuterio, iš centrinės „Alnos Intelligence“ būstinės Vilniuje ir atlikti programinės įrangos diegimo, atnaujinimo ar gedimų šalinimo darbus. Sistema taip pat užtikrins kompiuterių saugumą, apsaugos lankytojus nuo žalingo interneto turinio ir asmeninės informacijos atskleidimo. Tokiu būdu VIPT kompiuteriai bus apsaugoti nuo sutrikimų, kylančių dėl nesąmoningų ar piktavališkų lankytojų veiksmų. Tolimiausi viešojo interneto prieigos taškai nuo centrinio valdymo taško yra nutolę per 300 kilometrų.
G. Grybėno teigimu, įdiegta centralizuota administravimo sistema pravertė ir siekiant laiku baigti šį valstybės mastu svarbų projektą. „Viena iš priežasčių, dėl ko tokį didelį projektą pavyko užbaigti laiku, buvo operatyvus informacijos valdymas ir komunikacija. Bet kuriuo metu galėjome pasakyti, kiek VIPT yra aprūpinta technine ir programine įranga ir ko dar trūksta“.
IT sistemas diegianti „Alna Intelligence“ tokį projektą, kurio metu užtikrinamas nenutrūkstamas stambios kompiuterizuotos sistemos veikimas, įgyvendina ne pirmą kartą. Prieš trejus metus bendrovė įdiegė 546 kompiuterizuotas darbo vietas, skirtas seniūnijų darbuotojams registruoti ūkininkų paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti.
