Šiuo metu mūsų šalyje veikia 51 vietos veiklos grupė (VVG). Visų jų tikslas tas pats – efektyviai pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) skiriama parama, siekiant sustiprinti atstovaujamos teritorijos kaimiškųjų vietovių plėtrą.
Kaimo bendruomenės, gavusios lėšų, gerina vietos gyvenimo kokybę, skatina kaimo ekonomiką, geba geriau panaudoti vietos išteklius.
VVG įgyvendina vietos plėtros strategijas
Laikinai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Kaimo vystymo programų skyriaus vedėjo pareigas einanti Lina Gaidžiūnaitė pasakojo, kad nuo 2010 metų VVG paskelbusios kvietimus teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ sulaukė 1123 vietos projektų paraiškų. Bendra prašomos paramos suma sudarė 150 983 590 litų.
NMA patvirtino VVG sprendimus skirti paramos lėšas 401 vietos projektui. Jiems skirta paramos suma sudaro 70 869 818 litų. Be to, dar skirta 4 609 434 litų suma kompensuoti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Iš viso iki šiol su vietos projektų pareiškėjais pasirašytos 302 sutartys, kurių vertė 44 764 954 litai.
Anot specialistės, vietos projektų bus žymiai daugiau, nes vietos plėtros strategijos bus įgyvendinamos iki 2015 metų.
KPP krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonei „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ įgyvendinti iš viso skirta 438 420 000 Lt.
Didžiausias dėmesys – pastatų remontui
„Daugiausia projektų įgyvendinama pagal trečiosios krypties priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, – teigė L. Gaidžiūnaitė.
Pagal šią priemonę dažniausiai vykdomas kaimo vietovei svarbių statinių remontas, viešųjų erdvių tvarkymas.
Pagal VVG priemones bus įgyvendinami 223 vietos projektai. Tuo metu pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ patvirtinti tik 7 vietos projektai, o pagal priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ – po 1 vietos projektą.
„Tai yra savaime suprantama, nes vietos projektams pagal KPP trečiosios krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ LEADER metodu turi būti skiriama ne mažiau kaip 73 proc. lėšų, numatytų vietos projektams finansuoti“, – paaiškino specialistė.
VVG pareiškėjų aktyvumas – skirtingas
Specialistė pasakojo, kad ne visų rajonų VVG vietos projektų pareiškėjai yra vienodai aktyvūs, ir kad ne visiems pavyksta efektyviai įgyvendinti projektus. Anot jos, kol kas kai kurios VVG sulaukė vos po vieną paraišką paramai gauti.
Vilkaviškio rajono pareiškėjai – vieni iš aktyviausių. Jie iki šiol yra pateikę 49 vietos projektų paraiškas, iš kurių jau patvirtinti net 42 projektai.
ES lėšomis Vilkaviškio rajono VVG kartu su Lenkijos Respublikos Rutka Tartak valsčiumi įgyvendino „Veiklūs kaimynai“ programos projektą „Ilgalaikių kultūrinio bendradarbiavimo tinklų kūrimas abipus sienos“.
Kelmės vietos veiklos grupė gavo 38 paraiškas, patvirtinti 33 projektai. VVG „Nemunas“ gavo 41 paraišką, patvirtinti 28 projektai. Joniškio rajono partnerystės VVG gavo 62 paraišką, patvirtinti 27 projektai.
Įsitraukia ir savivaldybės
Dažnai savivaldybės nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo nekilnojamąjį turtą, į kurį planuojama investuoti paramos lėšas projekto įgyvendinimo metu, todėl ir projektuose jos dalyvauja aktyviai.
Reikalavimas nekilnojamąjį turtą valdyti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais yra privalomas vietos projekto tinkamumo reikalavimas.
„Dauguma kaimo bendruomenių neturi pakankamai apyvartinių lėšų prisidėti lėšomis prie projekto įgyvendinimo, todėl vienintelė išeitis prisidėti prie projekto įgyvendinimo yra įnašas natūra“, – sako NMA specialistė. Pasak jos, toks įnašas tinkamas tik tada, kai jis valdomas nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais.
L. Gaidžiūnaitė primena, kad paramos intensyvumas įgyvendinant projektus yra iki 90 proc., ne mažiau kaip 10 proc. pareiškėjas privalo prisidėti savu įnašu.
Neišvengiama klaidų
„Deja, kai kurios vietos veiklos grupės ne visai teisingai supranta vietos projektų administravimo procesą bei neįsigilina į teisės aktų reikalavimus“, – apgailestauja L. Gaidžiūnaitė.
Vietos projektų pareiškėjai dažnai susiduria su sunkumais atlikdami viešuosius pirkimus, ne itin tinkamai suplanuoja vietos projektų įgyvendinimo laiką bei netiksliai apskaičiuoja viešųjų pirkimų trukmę. Be to, pareiškėjams kartais trūksta apyvartinių lėšų, o tai trukdo laiku ir efektyviai vykdyti projekto metu suplanuotas veiklas.
Dažniausiai vietos projektai atmetami dėl to, kad bendra prašoma paramos suma viršijo kvietimo teikti vietos projektų paraiškas priemonei skirtą paramos sumą, todėl visiems pateiktiems vietos projektams nepakako lėšų.
Dar viena problema – pareiškėjai nepateikia prašomų tikslinimų ir su paraiškos vertinimu susijusių dokumentų. Dažnai nekilnojamasis turtas, į kurį planuojama investuoti paramos lėšomis, neatitinka šiam turtui keliamų tinkamumo reikalavimų, vietos projekto metu planuojama įgyvendinti netinkama veikla.
