Nedidės biudžeto pajamos iš alaus akcizo, bus sudarytos prielaidos klestėti nelegaliai alkoholio rinkai, o degtinės lietuviai išgers gerokai daugiau už rusus - tokias pasekmes dėl didesnių mokesčių vardija alaus pramonės atstovai.
Apie tai, kad nuo kitų metų alaus akcizo didinimas gali padaryti daugiau žalos nei duoti naudos vartotojams, verslui ir pačiai akcizų kėlimu suinteresuotai valdžiai, „Lietuvos Žinios" kalbėjosi su naujuoju Lietuvos aludarių asociacijos vadovu Sauliumi Galadausku. Jis mano, kad sprendimas didinti silpnojo alkoholio akcizą nesumažins bendrai suvartojamo alkoholio kiekio, tik turės neigiamos įtakos alkoholio vatojimo kultūrai, nes dalį rinkos nenoromis teks perleisti pogrindžiui.
Plaukia prieš srovę
„Vartojimo struktūra šalyje yra nesveika ir ją reikia keisti. Pančiai silpnojo alkoholio pramonei mažina galimybes priartėti prie ES alkoholio vartojimo tradicijų. Akivaizdu, kad eidami tokiu keliu tapsime panašesni į Rusiją, kur stipriojo alkoholio vartojimas ima viršų", - mano pašnekovas.
„Jau dabar tyrimai rodo, kad lietuviai degtinės ir kitų stipriųjų gėrimų išgeria daugiau už rusus. Tai nenormalu ir žada liūdnas pasekmes Lietuvai", - sako S.Galadauskas.
Lietuvoje, kaip teigia S.Galadauskas, lengvųjų gėrimų vartojimo kultūra turėtų būti skatinama diferencijuojant akcizus: mažiau apmokestinant silpnesniųjų gėrimų gamintojus, daugiau - stipriojo alkoholio gamintojus. Taip rekomenduoja ir Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO).
Aludariai skaičiuoja, kad Lietuvoje stipriųjų alkoholinių gėrimų suvartojama 2-3 kartus daugiau nei daugelyje Vakarų Europos šalių.
Visiškai kita - silpnojo alkoholio pramonės skatinimo - kryptimi pasuko kai kurios kitos ES šalys. Vokietijoje ir Latvijoje alaus akcizo mokestis yra daugiau nei 20 proc. mažesnis nei Lietuvoje. Štai Airijoje nuo kitų metų 50 proc. mažinamas silpnojo alaus ir sidro akcizas - taip vartotojai raginami rinktis silpnuosius natūralios fermentacijos gėrimus.
Judėjimo šia kryptimi reikšmę akcentuoja ir PSO, kuri jau anksčiau pažymėjo, kad Lietuvoje tradiciškai populiarūs stiprieji alkoholiniai gėrimai užleidžia vietą silpnesniems - alui ir vynui.
„Įpročių kaita, kai nuo stipriojo alkoholio vartojimo pereinama prie silpnesnio, būtų labai reikšminga tolesniam piktnaudžiavimo alkoholiu mažėjimui", - rašoma PSO ataskaitoje.
Vaisių nedavė
„Padidinus kokybiško alaus akcizą neišvengiamai tektų jį branginti, tad natūralu, kad kristų tokio alaus vartojimas, o gamintojai būtų priversti mažinti gamybos apimtį ir atsisakyti dalies darbuotojų. Tačiau darbo atsirastų nelegalioje alkoholio rinkoje", - kalbėjo S.Galadauskas apie tai, kad akcizo padidinimas legalioje rinkoje būtų lyg ramstis plėtotis nelegalių, ypač stipriųjų, alkoholinių gėrimų rinkai.
Pašnekovas teigė, kad valdžios siekis iš akcizų surinkti daugiau pajamų į biudžetą keliant akcizo tarifą ne tik nepasiektas, bet jau turėjo neigiamų pasekmių.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2008 metų spalį, palyginti su 2007 metų spaliu, iš alaus akcizo pajamų gauta dešimtadaliu - t. y. milijonu litų mažiau, nors akcizas ir buvo 10 proc. didesnis nei pernai.
S.Galadauskas neabejojo, kad padidinus akcizą pardavimo smukimo tempas intensyvės, tad ir biudžetas nebus pilnesnis.
Akivaizdu, kad dar padidinus alaus akcizą mokesčių surinkimas tik mažėtų, nes dalis alaus būtų keičiama pigesniais ir stipresniais, daugiausia nelegaliais alkoholiniais gėrimais.
S.Galadauskas sakė, kad, sulėtėjus ekonomikos augimo tempams ir mažėjant gyventojų perkamajai galiai, visas verslas, o šiuo konkrečiu atveju - alaus pramonė susidurtų su sunkumais.
Alaus pramonė - ne tik aludariai. Tai - ir didelė dalis Lietuvos ūkininkų, iš kurių kasmet nuperkame apie 100 tūkst. tonų miežių, dešimtys tiekėjų įmonių. Apskaičiuota, kad viso alaus sektoriuje dirba 15,5 tūkst. žmonių.
„Mes nesame iš tų, kurie, vos palietus lengvatą, iškart gąsdina bankrotais, tačiau jeigu šalia lengvatos panaikinimo dar bus pakeltas ir akcizas, net neabejojama, kad bankrotų tarp mažųjų aludarių bus, o didieji alaus gamintojai pajus, kad vartojimas mažėja. Neabejotinai vis didesnė dalis pirkėjų rinksis stiprųjį ir dažnai - nelegalų alkoholį, už kurį mokesčiai į valstybės biudžetą nemokami", - poreikį nedidinti alaus akcizo argumentuoja jis.
