Praėjusį rudenį ant bakroto slenksčio atsidūrusios Latvijos oro bendrovės „airBaltic“ vadovas Martinas Gaussas tvirtina, kad kompaniją išgelbės restruktūrizacijos planas. Ir tikina, kad šiuo metu bendrovė susiduria su tokiomis pačiomis problemomis kaip ir kiti Europos konkurentai.
2011-ųjų rudenį Latvijos vyriausybė gelbėjo „airBaltic“ nuo bankroto suteikdama 57 mln. latų (apie 280 mln. litų) injekciją. Sulig „Snoru“ žlugęs latvių „Latvijas Krajbankas“ per antrinę įmonę valdė 47,2 proc. šios bendrovės akcijų. Jas netrukus suskubo perimti latvių valdžia, taip metų pabaigoje padidino savo valdomų bendrovės „airBaltic“ akcijų paketą iki 99,98 proc. Kaip bendrovei sekasi šiandien, Ekonomika.lt paklausė „airBaltic“ vadovo M. Gausso.
Po pakankamai sudėtingo laikotarpio, kurį teko išgyventi „airBaltic“, regis situaciją jau valdote. Su kokiais iššūkiais dar susiduriate šiandien?
Šiemet per sausį-birželį pagerinome veiklos rezultatus 50 proc., lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Tai netgi geresnis rezultatas, nei patys buvome numatę restruktūrizavimo programoje. Jei visos šioje programoje numatytos inicatyvos mums pavys taip, kaip planuojame, tikimės šiemet finansinius rezultatus pagerinti 50 mln. latų (247,9 mln. litų), lyginant su 2011- aisiais (kai „airBaltic patyrė 83 mln. latų (411,6 mln. litų) nuostolio, - aut. past.). Žinoma, susiduriame su tais pačiais iššūkiais, kaip ir kitos Europos aviacijos kompanijos: silpnu euru, augančiomis degalų kainomis ir papildomomis išlaidomis dėl stiprėjančio dolerio.
Kokie strateginiai sprendimai kompaniją išjudino iš mirties taško ir kokią regite artimiausią veiklos viziją?
Kaip ir minėjau, parengėme restruktūrizacijos planą, kad grąžintume oro bendrovę į pelningą ir tvarią plėtrą Rygoje. Plane numatyta plėsti ir atnaujinti turimą transporto parką, optimizuoti sąnaudas, siekti operacijų efektyvumo, gerinti tinklą ir didinti įplaukas. Per 2012-2016 metus tam planuojame skirti 330 mln. latų (1,63 mlrd. litų), o pirmojo pelno tikimės 2014-aisiais.
Dar kovo mėnesį minėjote, kad „airBaltic“ ieško partnerių, kad galėtų sustiprinti savo pozicijas Vilniuje ir Taline. Kaip jums sekasi tai daryti?
Deja, šiuo metu neturiu jokių naujienų.
Naujausi duomenys rodo, kad liepą labiausiai augo keleivių srautas Vilniaus (27 proc.), taip pat Palangos (25 proc.) oro uostuose, tačiau Rygoje šis rodiklis smuktelėjo 10 proc.? Gal tai paskatins daugiau skrydžių organizuoti Lietuvoje?
Ryga yra didžiausias Baltijos šalių oro uostas – dukart didesnis už Taliną ir Vilnių, nepaisant keleivių srauto kritimo, kuris įvyko dėl „airBaltic“ ir vienos pigių skrydžių bendrovės sumažinto reisų skaičiaus. Manau, kad keliautojui nėra svarbu, kiek žmonių renkasi skristi per Rygą. Jam labiau rūpi, kad gali rinktis iš platesnės skrydžių geografijos.
Vienas iš „airBaltic“ siekių – sumažinti vidutinę bilieto kainą. Sakykite, kaip tai pavyks padaryti, jei planuojate didinti lėktuvų parką, o ir dolerio stiprėjimas bei degalų brangimas augina jūsų išlaidas?
Iki 2016-ųjų planuojame pakeisti savo pagrindinius lėktuvus ir manome, kad tai pelengvins skrydžius, didins efektyvumą ir suteiks mums lankstumo, būsime punktualesni. Galėsime sumažinti įgulos narių skaičių, lėktuvams reikės mažiau priežiūros – tai lems mažesnes išlaidas skrydžiams, todėl bilietai pigs. Be to, mūsų planuojami įsigyti Bombardier Q400 tipo lėktuvai turės 50 proc. daugiau sėdimų vietų.
