„Klasco“ vadovas Vytautas Štumbergas BNS patvirtino, kad derybos vyksta, tačiau sakė dar negalintis įvardyti nei bendrovių, nei produkcijos rūšies, nei jos kiekio. Anot jo, daugiau detalių turėtų būti žinoma sausį.
„Tikrai tariamės, sausio antrą pusę vėl vykstu į Kazachstaną sukonkretinti pagal tam tikrus klausimus – ką mes galime suteikti. (...) Yra keturios gamyklos, kurios išreiškė norą bendradarbiauti, mes dirbame su jomis. Tai nebus žaliavinė produkcija, kol kas, dėl tam tikrų konkurencinių dalykų šiandien nenorėčiau įvardinti“, – BNS sakė V. Štumbergas.
„Mes su jais nuo vasaros pradėjome komunikuoti tuo klausimu ir manau, kad tas jau duoda vaisių. Prisidėjo ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, nes jie ne kartą važiavo, manau, kad viskas bus gerai“, – pridūrė jis.
Pasak V. Štumbergo, Lietuvos ir Kazachstano įmonių bendras darbas priklausys ir nuo to, ar leidimą suteiks Rusijos geležinkeliai.
„Šis krovinys, jeigu bus išspręstas klausimas logistikos per Rusijos teritoriją, jeigu pervežimą tvirtins Rusijos geležinkeliai, tai bus teigiamai išspręstas iš esmės“, – sakė „Klasco“ vadovas.
Jo teigimu, daug metalo produkcijos iš Kazachstano per Klaipėdos uostą buvo gabenama 2004-2005 metais, o dabar ją susigrąžinus būtų pakeisti prarasti kroviniai iš Rusijos ir Baltarusijos.
„Esame su jais dirbę kokiais 2004–2005 metais, dideli kiekiai eidavo jų produkcijos per Lietuvą, galvojame grįžti prie to: užsidarius Rusijai ir Baltarusijai reikia pakeisti kryptį, diferencijuoti veiklą, eiti į kitas rinkas“, – kalbėjo V. Štumbergas.
Jo teigimu, ankstesnis bendradarbiavimas nutrūko Kazachstano bendrovėms neatitikus Europos Sąjungos reikalavimų, kuriuos bendrovės dabar rengiasi įvykdyti.
„Jiems norint parduoti į Europos Sąjungą produkciją reikia sertifikuoti pagal ES normas, be sertifikacijų ES negali jos pirkti. Jie tą procesą vykdys step to step (žingsnis po žingsnio – BNS), nes sertifikavimas nėra tik gaminio, yra ir gamybos kultūra ir viskas – ar neteršia aplinkos. Jie neatitiko tais laikais tų reikalavimų. Tačiau malonu, kad nori grįžti, ir mes norime“, – sakė V. Štumbergas.
Apie „Klasco“ atstovų vizitą ir domėjimąsi Kazachstano metalų gaminiais gruodžio pradžioje pranešė tos šalies kasybos ir metalurgijos įmonių asociacija. Anot jos, diskusijose taip pat dalyvauja Klaipėdos uostas ir Lietuvos ambasada Kazachstane.
Asociacijos vykdomojo direktoriaus pavaduotojas Maksimas Kononovas teigė, kad svarbiausi yra kasybos įmonių produkcijos pervežimo klausimai, – yra bendrovių, kurios dėl įvairių priežasčių negali išvežti produkcijos į užsienį, o eksportas kelerius metus išliks valstybės prioritetu.
„Šiuo metu mūsų produktų – nuo anglių iki metalų – paklausa yra labai didelė. Tačiau kyla klausimas, kaip juos pristatyti į galutines rinkas“, – asociacijos pranešime gruodžio 5-ąją teigė M. Kononovas.
Anot jo, Kazachstano vyriausybė šiuo metu aktyviai plečia Kaspijos jūros maršrutą, tačiau jo pralaidumas yra nedidelis, jis netinkamas kai kurių rūšių kroviniams, todėl Baltijos uostai gali tapti labai svarbiomis eksporto kryptimis.
