Europos Komisijoje antrus metus leidžiantis už mokesčių politiką atsakingas komisaras Algirdas Šemeta interviu ,,Ekonomika.lt“ teigė, kad Lietuvai džiaugtis atsigavimu dar anksti.
Ar sekate savo buvusios darbovietės – Finansų ministerijos – veiklą ir Lietuvos politikos įvykius, kaip vertinate Lietuvos biudžeto politiką?
Be abejo, nuolat domiuosi, kas vyksta Lietuvoje, kokie sprendimai priimami. Smagu, kad ekonomika atsigauna, pradedame ropštis iš duobės. Žinoma, tai daugiausia vyksta per eksporto augimą ir atsigavimą. Manau, kad priemonės, priimtos dar man būnant finansų ministru ir į šias pareigas atėjus Ingridai Šimonytei, jau duoda rezultatų. Ne iš ministerijos, bet iš kitų vietų jaučiu tam tikrų nusiraminimo ženklų, kad jau tarsi viskas padaryta, telieka naudotis atsigaunančia ekonomika, bet iš tikrųjų taip nėra.
Manau, visiems reikia suprasti, kad Lietuvos laukia dar gana ilgas ir sunkus finansų konsolidavimo kelias. Kiekvienas tolesnis žingsnis yra vis sunkesnis. Svarbu, kad finansai būtų toliau konsoliduojami. Kiek mačiau, sausį biudžeto pajamos viršijo planus, taigi šis perviršis turi būti panaudotas tolesniam biudžeto deficito mažinimui. Reikia turėti omenyje, kad planai šiais metais yra 5,8 proc. fiskalinis deficitas. Jei valstybės skola augs, neabejotinai ateityje kils problemų. Todėl reikia mažinti skolos valdymo riziką, o ne siekti kuo greičiau įvesti eurą. Tai išvestinis dalykas, kuris ateis savaime.
Ar ką nors buvo galima padaryti kitaip, kad dabar fiksuotume spartesnį ekonomikos atsigavimą?
Visada lengva žiūrėti į praeitį ir dalyti receptus. Manau, tomis aplinkybėmis ir toje padėtyje, kurioje mes buvome 2008 metų pabaigoje, buvo priimti teisingi sprendimai. Jie leido Lietuvai atgauti pasitikėjimą finansų rinkose, tai buvo svarbiausias dalykas. Turime neužmiršti, kad jos mums buvo uždarytos.
Vyriausybės veiksmai buvo skausmingi ir kartais drastiški, bet be jų būtų nepavykę nieko pasiekti. Laikas tuo metu buvo labai svarbus veiksnys. Sprendimai turėjo būti priimami greitai ir turėjo būti įtikimi, kad valstybės finansai galėtų toliau gyvuoti.
Kaip vertinate Vyriausybės planus šiais metais ištraukti milijardą litų iš šėšėlinės ekonomikos? Kokia šešėlinės ekonomikos padėtis Europos Sąjungos (ES) mastu?
Jei kalbėtume bendrai apie ES, krizė paveikė ir šešėlinės ekonomikos masto augimą. Augantis nedarbas yra visos ES problema, atsiranda daugiau paskatų trauktis į šešėlį. Daugelis ES valstybių ėmėsi papildomų priemonių, kad iš šešėlio ištrauktų lėšas.
Neseniai mokesčių politikos grupėje svarstėme Graikijos priimtas priemones. Nemaža jų dalis susijusi su šešėlinės ekonomikos pažabojimu. Žinau, kad ir latviai bei estai jau ėmėsi priemonių, taigi Vyriausybės tikslas yra teisingas, bet reikia papildomų pastangų.
Dabartiniai mokesčių surinkimo rezultatai nuteikia optimistiškai. Bet uždavinys nėra lengvas – milijardas litų Lietuvai yra daug. Reikia skatinti partnerystę su verslu, nes šešėlis ne tik sumažina pajamas, bet ir sukuria netinkamas konkurencines sąlygas.
Pagal netiesioginius rodiklius matyti, kad Lietuvai ir Latvijai yra erdvės pagerinti mokesčių surinkimą. Šioje vietoje ne tik finansų, bet ir kitos ministerijos turėtų įnešti savo indėlį. Taigi vietos pasireikšti yra.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė prakalbo, kad kitąmet Lietuva iš ekonomikos augimo jau bus pajėgi grąžinti pensijas į ikikrizinį lygį. Pritariate šiems planams?
Į tai žvelgčiau iš bendro makroekonominio konteksto. Fiskalinio konsolidavimo priemones įgyvendinti privalu ir Lietuva įsipareigojo tai padaryti. Tai reiškia, kad nepaisant, koks bus priimtas sprendimas dėl pensijų, biudžeto deficitą vis tiek teks mažinti. Jei yra būdų ar vietų, kur būtų galima sumažinti valstybės išlaidas ar padidinti pajamas, tame kontekste pensijų klausimas gali būti svarstomas. Bet jis negali būti atsietas nuo bendros padėties.
Kaip vertinate pastarąsias Vokietijos ir Prancūzijos iniciatyvas vienodinti socialinę padėtį? Kalbama ir apie tai, kad visos ES valstybės, nesvarbu, ar euro zonos narės, ar ne, turėtų prisidėti prie stabilumo fondo. Ar ES gali užkrauti Lietuvą naujais mokesčiais?
Valstybės finansų konsolidavimo procesas vyksta visose ES valstybėse. Labiau girdimos Graikija, Airija, Portugalija, bet ir kitose šalyse imtasi priemonių. Yra gal tik trys valstybės, kurioms šios būtinybės nėra. Pati situacija verčia daug labiau koordinuoti šiuos procesus.
Bendroji rinka yra vienas iš svarbiausių ES laimėjimų, todėl reikia lygiagrečiai koordinuoti ir kitus procesus. ES turi konkuruoti su JAV ir Kinija, dėl to Prancūzija ir Vokietija siekia padidinti konkurencingumą. Tai, kad sprendžiant euro zonos problemas siekiama įtraukti visas šalis, rodo, jog bandoma išvengti vadinamosios dviejų greičių Europos.
itinės srityje taip pat aktyviai dirbama sprendžiant pasienio problemas. Rengiame naują muitinės kodeksą – tai didžiulis projektas kuriant kokybišką vadinamąją elektroninę muitinę. Taip pat netrukus planuojama priimti naujų priemonių kovos su sukčiavimu srityje.Taigi galbūt ir dėl to šiek tiek mažiau komentuoju tai, kas vyksta Lietuvoje. Bet kadencija ilga – dar ketveri metai. Prie šio klausimo dar bus galima grįžti.
Sudėtinga suderinti veiksmus, kad ES veiktų kaip visuma. Mokesčių srityje dar yra daug problemų ir tai nereiškia, kad ES didins mokesčius. ES veikia 27 skirtingos mokesčių sistemos, tad įsivaizduokite, kiek išlaidų reikia įmonės veiklai keliose šalyse. Atėjo laikas pasižiūrėti į mokesčių klausimus iš verslo pusės.
Taigi svarbiau ne mokesčius didinti, o juos koordinuoti. Manau, tai didelis privalumas, dėl to už tai agituoja ir Prancūzija bei Vokietija.
Ingrida Mačiulaitytė, specialiai iš Strasbūro
