Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, pristatydamas Šilumos ūkio įstatymo projektą, teigė, kad jis nėra idealus, bet projektu siekiama kaip įmanoma pigiau vartotojams pasiūlyti šilumos energiją.
„Nemanome, kad teikiamas projektas yra idealus, šilumos ūkis yra sudėtingas, o natūrali monopolija jam labai būdinga, nėra lengva iš monopolio pereiti prie ekonomiškai pagrįstų kainų“, – sakė energetikos ministras.
Sieks įgyvendinti 4 tikslus
A. Sekmokas pripažino, kad šiuo metu vartotojai moka labai didelę savo biudžeto dalį už šildymą. Dėl šios priežasties dauguma gyventojų nori atsijungti nuo centralizuoto šildymo, nes mano, kad tai sumažintų jų šildymo išlaidas. Savo ruožtu šilumos tinklai stengiasi nepaleisti vartotojų ir nori, kad jie liktų prisijungę prie centrinio šildymo.
„Mūsų tikslas yra siekti, kad centralizuotai tiekiama šiluma dėl ekonominio masto būtų pigesnė“, – sakė A. Sekmokas. Anot jo, siekiant šio tikslo, vienas svarbus uždavinys jau yra įgyvendintas – atskirti šilumos punktai.
Toliau ketinama vykdyti keturias svarbias priemones, kurios yra įtrauktos į Šilumos ūkio įstatymo projektą: didinti valstybės įtaką šilumos ūkyje; stiprinti šilumos ūkio valstybinį reguliavimą; skatinti konkurencingą šilumos gamybą ir perėjimą prie biokuro bei įtvirtinti vartotojų interesų prioriteto principą.
„Šilumos ūkyje nusiskundimų ir nepasitenkinimų yra labai daug, todėl būtų svarbu, kad gyventojai galėtų kreiptis į vieną instituciją, pavyzdžiui, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą“, – teigė A. Sekmokas.
Jis pabrėžė, kad įstatymo projektas neabejotinai sulauks daug diskusijų, kritikos ir pastabų, tačiau siekiant ekonomiškai pagrįstų kainų – įgyvendinti reformas šilumos ūkyje būtina.
Įstatymo projektas, anot A. Sekmoko, greičiausiai teks jau naujam išrinktam Seimui. Jis teigė manantis, kad toks sprendimas galbūt būtų ir tinkamesnis, nes galima būtų racionaliau įgyvendinti įstatymo siūlomas nuostatas.
Kodėl toks projektas nebuvo parengtas ir pristatytas anksčiau, A. Sekmokas aiškino, kad tam reikėjo sukaupti patirties.
Didins valstybės įtaką
Spaudos konferencijoje dalyvavęs energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas teigė, kad naujajame Šilumos ūkio įstatyme numatoma, kad šilumos ūkiai turėtų būti valstybės ar savivaldybės rankose.
„Įstatyme numatyta, kad naujos savivaldybių šilumos ūkio perdavimo sutartys su privačiais šilumos gamintojais nebūtų sudaromos, o galiojančios – nebepratęsiamos“, - kaip bus vykdoma šilumos ūkių renovacija pasakojo K. Žilėnas.
Anot jo, dabartinis šilumos įstatymas toleruoja didelius šildymo kainų skirtumus skirtingose Lietuvos vietovėse, to neturėtų būti : „Tai iliustruoja paprastas buitinis pavyzdys – jei vienoje parduotuvėje toks pats duonos kepalas kainuoja 3 litus, o kitoje 6 litus, sakytumėte, kad yra kažkas nenormalaus. Deja, bet šilumos sektoriuje, vartotojas alternatyvos neturi“.
Dėl šios priežasties, anot K. Žilėno, numatoma kainų reguliavimo sistemą keisti.
„Numatoma šilumos kainų reguliavimo nustatymą perkelti kainų komisijai. Išimamas politinis aspektas, procedūros tampa trumpesnės. Penkeriems metams bus nustatyta viršutinė kainų riba, kurios šilumos tiekėjas negalės viršyti. Be to, sąnaudos turėtų būti susietos su efektyvumu – daugiau nei pusė šilumos tiekėjų šiandien veikia efektyviai, tačiau efektyviai turi veikti ir kita pusė“, - Šilumos ūkio įstatymo projekto nuostatas aiškino energetikos viceministras.
Vertindamas Vyriausybei pristatytą šilumos įstatymą, Vyriausybės vadovas, premjeras Andrius Kubilius trečiadienio rytą sakė, kad šilumos ūkyje reikalinga sisteminė pertvarka, leisianti vartotojams gauti pačias pigiausias šilumos paslaugas.
„Tie dalykai čia yra numatomi. Be abejo, daugelis jų tikrai yra pakankamai nauji ir dėl to bus daug diskutuojami, todėl tikrai negaliu pasakyti, kokį galutinį variantą Vyriausybė patvirtins“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas.
