Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
Santykiuose su „Gazprom“ Lietuva yra išbandžiusi du skirtingus kelius – vienas yra „baudžiauninko“ santykių su šeimininku modelis, kitas – europinis teisinis. Taip tvirtina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovas Andrius Kubilius.
„Baudžiauninko“ santykių su šeimininku modelio iki šiol stengėsi laikytis socialdemokratai, nuo pat 2004-ųjų, kai Algirdas Brazauskas labai pigiai „Gazprom“ pardavė „Lietuvos dujas“, tikėdamas gražiais „Gazprom“ pažadais, kad už tokį nuolankumą šeimininkas baudžiauninkui parduos dujas pigesne kaina. Šitas šeimininko pažadas, kaip žinoma, nebuvo įvykdytas. „Gazprom“ savavališkai keitė dujų kainos formulę, nepagrįstai didino dujų kainą ir visos Lietuvos pastangos būti geresniu baudžiauninku nieko nedavė“, – sako A. Kubilius.
Anot opozicijos lyderio, kitas santykių modelis yra europinis teisinis. Tai esą nuoseklios pastangos sukurti teisinius infrastruktūrinius instrumentus, kurie „Gazprom“ priverstų ir Lietuvoje elgtis europietiškai, dalyvauti sąžiningoje konkurencijoje.
„Mūsų veiksmai statant suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą ir įgyvendinant tam reikalingą trečiąjį energetikos paketą, inicijuojant ES konkurencingumo tyrimą dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo savo dominuojančia pozicija ir kreipimasis į Stokholmo arbitražą sukūrė Lietuvai visus reikalingus europinius teisinius instrumentus, kad Lietuva išsivaduotų iš tos baudžiavinės priklausomybės ir vėliausiai kitais metais, kai pradės veikti terminalas, tai bus pasiekta.
Iki to laiko svarbu nepasiduoti pagundai vėl pabūti baudžiauninku ir nusileisti „Gazprom“ spaudimui, kad ir dėl Stokholmo arbitražo. „Gazprom“ yra sudėtingoje situacijoje, nes kainas Lietuvai turės nuleisti vien dėl terminalo statybos, tačiau bet koks kainos sumažinimas bus papildomas argumentas Lietuvos naudai Stokholmo arbitraže“, – pabrėžė A. Kubilius.
Savo ruožtu premjeras po susitikimo su „Gazprom“ valdybos pirmininku Alekseju Mileriu teigė, kad konkretesnės derybų detalės paaiškės gavus pasiūlymus raštu.
Tiek Premjeras A. Butkevičius, tiek energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius smulkesnių derybų detalių atskleisti nenorėjo. Pasak jų, įvardyti konkretesnius skaičius ar derybų sąlygas bus galima artimiausiu metu gavus raštiškus partnerių pasiūlymus.
