Kitų metų biudžete planuojamas valstybės pajamų augimas, bet valstybės politika bus gyventi pagal išgales ir planuoti kokių nors didesnių išlaidų, palyginus su šiais metais, neturėsime galimybių, įsitikinęs Premjeras Andrius Kubilius.
„Turėtume siekti, kad valstybės pajamų ir išlaidų skirtumas ir toliau nuosekliai mažėtų. Turiu priminti, kad šituos metus mes turėtume baigti su išlaidomis, kurios maždaug 3 mlrd. litų didesnės negu pajamos, t. y. su 3 proc. BVP biudžeto deficitu. Kitais metais planuojame, kad tas skirtumas turėtų būti dar mažesnis ir neturėtų būti didesnis negu 2 mlrd. litų, t. y. 2 proc. BVP“, - antradienį interviu LRT radijui sakė Vyriausybės vadovas.
Pasak A. Kubiliaus, euro įvedimas lieka strateginiu valstybės tikslu, bet Lietuva norėtų, kad euro zonoje situacija būtų aiškesnė, stabilesnė ir problemos euro zonoje būtų stabilizuotos.
„Kitais metais mes planuojame, jog viešųjų finansų deficitas neturi viršyti 2 proc. (...) Lygai taip pat valstybės skola išliks mažesnė negu 40 proc. BVP, ir tikėtina, kad infliacijos reiškiniai, kuriuos labiausiai veikia pasaulinės naftos kainos (...), tikėčiausi, kad šis Mastrichto kriterijus Lietuvai taip pat nebus kokia nors didesnė problema“, - kalbėjo Premjeras.