Lietuvoje lankęsis „Bitcoin Foundation” įkūrėjas ir vykdantysis direktorius Jon Matonis naujienų portalui tv3.lt pasakojo, ko reikia, kad bitkoinas taptų kasdieniu produktu, kurį naudotų visi, kokios kainos ateityje galima tikėtis ir kas apskritai ateityje laukia kriptovaliutų. Tiesa, jis taip pat patarė, jei yra galimybių, tapti vienu iš milijono visame pasaulyje.
- Koks pačioje pradžioje buvo bitkoino tikslas, ko buvo siekiama? Kaip buvo matoma ateitis ir šios kriptovaliutos reikalingumas?
- Ankstyvosiomis dienomis žmonės nesinaudojo bitkoinu tam, kad praturėtų. Jie net nesitikėjo praturtėti, jie tik žaidė su programine įranga, jie norėjo būti užtikrinti, kad protokolas/taisyklės veikia. Tad kaina nė nerūpėjo. Jie buvo susidomėję turėti alternatyvą centrinio banko pinigams, nes bitkoino ankstyvieji vartotojai nemanė, kad yra teisinga centriniam bankui būti vieninteliam, kuris gali išleisti pinigus. Tai negeras dalykas visuomenei.
Tai nebuvo sukurta kažkuriai šaliai, tai buvo sukurta visam pasauliui, tik šalys skirtingai naudoja. Pavyzdžiui, Venesueloje jei turi labai blogą infliaciją. Žmonės negali nusipirkti maisto, tualetinio popieriaus ar kasdienių reikmių produktų. Šalis išpūtė valiutą iki bevertės. Taigi bitkoinas jiems yra būdas apsaugoti savo santaupas. Tad tokioms besivystančioms šalims, kurių centriniai bankai netinkamai tvarkė valiutą, bitkoinas yra labai vertingas. Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje visi turi kreditines korteles, tad bitkoino privalumai yra kitokie – tu gali apsaugoti save nuo finansinio šnipinėjimo, bankai negali tavęs šnipinėti, tu gali išlaikyti transakcijų privatumą. Daugelis žmonių, su kuriais pakalbu Europoje, yra sunerimę dėl utopijos, kuomet nebeliks grynųjų pinigų. Vyriausybės net nustato limitus didelėms grynųjų pinigų operacijoms. Tarkime, negali nusipirkti mašinos už 4 tūkst. eurų grynais pinigais, reikia viską daryti per banką. Jie tai daro dėl mokesčių, tačiau taip pat bando įrodyti žmonėms, kad eiti į utopiją, kurioje neliks grynųjų pinigų yra gerai. Tačiau tai nėra gerai, jei žmonės praranda savo privatumą. Bitkoinas leidžia išsaugoti tą privatumą taip, kaip būtų su popieriniais pinigais.
- Kalbant apie kriptovaliutas dažnai pasigirsta vertinimų, kad jos skirtos tik spekuliantams, pinigų plovimui. Kaip jūs manote, ar visgi tai mūsų technologinė ateitis?
- Žinoma, kad taip. Bitkoinas tikrai yra pinigų ateitis. Jį galima laikyti skaitmeniniu auksu. Kaip auksas tapo pinigais prieš 5 tūkst. metų, mes kaip tie žmonės, kurie atrado naują aukso tipą. Teisinga mąstyti apie bitkoiną tokiu atžvilgiu. O kalbant apie pinigų plovimą tai, yra daugiau pinigų plovimo atvejų JAV doleriais arba eurais. Daug daugiau nei bitkoinais. Nemanau, kad tai teisingas klausimas, nes bet kuria valiuta atsiras mažas skaičius atvejų, kai valiuta bus pasinaudota negatyviais aspektais. Tačiau tai nereiškia, kad reikėtų bausti visus gerus vartotojus.
- Tačiau ką manote apie spekuliacijas. Bitkoino kaina tai aukšta, tai žema, ji nuolatos svyruoja priklausomai nuo sprendimų parduoti pirkti. Ką manote apie tai? Ar nusistovės stabili kaina?
- Na, nepastovumas yra pakankamai normalus tam, kas yra kažkas nauja, pačioje pradžioje. Bitkoinui dar tik devyni metai, valiutų atžvilgiu, tai tarsi mažas vaikas dar besimokantis vaikščioti. Todėl natūralu turėti tokį nepastovumą ieškant pusiausvyros. Kita priežastis, kodėl toks didelis nepastovumas, tai ta, kad mes vis dar neturime pakankamai keityklų pasaulyje, kur žmonės galėtų nueiti nusipirkti ir parduoti. Tad kas nutinka, kai žmonės parduoda ar perka dideliais kiekiais, jie užtvindo keityklą – tu matai kainą ir visi skuba reaguoti. Kadangi dar nėra pakankamo rinkos gylio ir likvidumo, tie didesni sandoriai gali turėti didesnę įtaką kainai negu įprastai turėtų subrendusioje rinkoje.
- Buvo daugybė istorijų, kai žmonės visas savo santaupas, pinigus skirtus mokslas „sudėjo“ į bitkoiną, tačiau galiausiai prarado visus pinigus, susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais.
- Gaila, aišku, kad jiems taip nutiko. Tačiau tai nė kuo nesiskiria nuo to, jei būtų tais pinigais žaidžiama kazino. Yra daug istorijų ir kur žmonės investavo į bitkoiną ir taip sugebėjo susimokėti už mokslus. Visada yra dvi pusės.
- Visi spėlioja, kokia bus ta nusistovėjusi bitkoino kaina – 100 dolerių ar 1000 dolerių. Kaip manote jūs, kokia kaina nusistovės?
- Mes turime nepastovumą, tačiau sakyčiau, kad mūsų nepastovumas yra aukštesnėje pusėje ir netgi kyla.
- Tai manote, kad bus kaina aukštesnė nei 8-9 tūkst. dolerių?
- Tikrai taip. Manau, kad metų pabaigoje kaina gali grįžti į buvusias aukštumas, kurias matėme praeitais metais. Tai 20 tūkst. dolerių. Aš manau, kad ir ateityje matysime tą nepastovumą, bet per ilgą laiką tas nepastovumas tik kops į viršų. Kaina tikrai negrįš į 100 dolerių ribą.
- Vis daugiau institucijų prabyla apie kriptovaliutų reguliavimą. Ar tai gali suvaržyti kriptovaliutas ar net sužlugdyti?
- Nemanau. Tai vyksta jau nuo pačios pirmos bitkoino dienos, bet bitkoinas vis tiek auga fenomenaliu greičiu. Problema su reguliavimu yra ta, kad vyriausybės ir reguliuotojai gali reguliuoti ir kontroliuoti tik savo nacionalinę valiutą keičiant į bitkoiną. Tai jie jau tai daro. Bitkoino kursas yra reguliuojamas, kaip banke. Tu turi parodyti savo asmens tapatybės kortelę ir pan. Tai jau tas pats, kas atsidaryti sąskaitą banke. Ko jie negali reguliuoti, tai jie negali reguliuoti finansinių operacijų bitkoinais tarp tavęs ir manęs. Dėl to, kad tai galime atlikti telefonu, nereikia eiti į jokį banką, naudotis „Visa“ ar kažkuo panašiai. Tai tik tu ir aš, atliekame asmenines tranzakcijas. Neįmanoma reguliuoti asmeninių mainų. Tai lyg šnabždesys.
- Bet ar nemanote, kad svarstymai apie papildomą reguliavimą paveiks kainą ir ji mažės?
- Kol kas tai neturėjo poveikio. Mes turime tokį reguliavimą nuo 2011 metų. Kaina vis dar kyla aukštyn. Tam tikrais atvejais, reguliavimas net pastumia kainą į viršų, nes leidžia didelėms institucijoms, investuotojų fondams investuoti į bitkoiną. Prieš tai, kai nebuvo jokios reguliacijos, jie sakė, kad mes neinvestuosime čia, tai pamišimas. Tad yra ir blogų, ir gerų dalykų. Pozityvu tai, kad vis daugiau institucijų žengia į bitkoino rinką ir stumia kainą į viršų.
- Įvairiausių kriptovaliutų vis daugėja ir daugėja. Ką manote apie kitas kriptovaliutas, ne bitkoiną?
- Jų tūkstančiai, visi nori būti įžymūs. Nemanau, kad daugybė tų kriptovaliutų išgyvens. Net nėra teisinga jas priskirti tai pačiai kategorijai, kaip bitkoinas, nes reikia atkreipti dėmesį į rinkos kapitalizaciją. Bitkoinas didžiausias, 200 mlrd. dolerių biržos vertė. O kitų tuo tarpu mažiau nei 10 mln. dolerių. Tos kriptovaliutos tik kaip maži žaislai. Reikia atkreipti dėmesį į du dalykus – biržos vertę ir matavimo vienetą „hashrate“, kuris nustato, kiek energijos sąnaudų turi bitkoino tinklas, kad būtų nuolat funkcionuojantis. Bitkoinas turi didžiausius duomenis abiejų aspektų atžvilgiu.
- Jei reikėtų spėti, kiek skirtingų kriptovaliutų liks gyvų, kokį spėjimą pateiktumėte?
- Visada bus daug mažų, kurios bandys įrodyti kažką tai ar padaryti kažką, susijusio su kompanijos reklama. Tai tokios nedings, tačiau kalbant apie vertę ir dydį jos nebus reikšmingos. Manyčiau, kad pačioje pabaigoje bus vietos 2-3 kriptovaliutoms, daugiausia. 2-3 didžiulės kriptovaliutos, kurios iš tikrųjų galėtų pakeisti pasaulį.
- Šiuo metu tikrai ne visi naudoja bitkoiną, kaip kasdienį produktą atsiskaitinėjant. Kaip manote, kiek metų turės praeiti, kol tai taps įprasta ir kasdieniška?
- Manau tai nutiks, kai pamatysime vartotojui draugiškas mobilias programėles. Nes dabar kriptovaliutos yra kiek moksliukiškas produktas. Turi būti technologiškai išprusęs, jog naudotumeisi. Tačiau programinės įrangos kūrėjai gali sukurti telefonui tokią paprastą programėlę, kaip „Skype“ ar „WhatsApp“. Tada pamatysime, kad bendrai visuomenė ims naudotis tomis programėlėmis ir visi bus laimingi, nes bitkoino sudėtingumas bus paverstas prieinamu kasdieniam naudojimui. Negali tapti, kasdienis kol nėra programėlės, padedančios itin lengvai naudotis.
- Kaip manote, kokia ateitis laukia bitkoino ir kriptovaliutų apskritai?
- Ah... ateitis. Manau, kad galiausiai tikrai bus taip, kad žmonės kasdien galės paprastai naudotis naujomis programėlėmis ir bitkoinu. Tačiau taip pat manau, kad ateityje pradėsime matyti šalių skubėjimą gauti bitkoiną. Šalys taip pat norės turėti bitkoinų, taip pat, kaip dabar šalys nori turėti aukso, nes tai jas pastato į saugesnę ir galingesnę poziciją, jei jos gali turėti tokių aktyvų. Ateityje centriniai bankai turės ne tik ausko rezervus, bet ir bitkoino rezervus. Tai reiškia, kad bus didžiulė kova dėl tik 21 mln. bitkoinų. Nes yra tik 21 mln. bitkoinų pasaulyje. Tad, jeigu visos šalys kovos dėl to, kaina sparčiai kils aukštyn.
Ir dar pasakyčiau, jei gali pabandyti nusipirkti sau 21 bitkoiną, tu būsi vienas iš milijono visame pasaulyje. Nes matematiškai, tik milijonui žmonių yra įmanoma turėti 21 bitkoiną.
- Ačiū už pokalbį.
