Ir vieni, ir kiti tikėjo, kad tai atneš jiems sėkmę ir lems saugią kelionę. Kraują pakeitė raudonas vynas, šį vėliau – šampanas, tačiau tradicija išliko gyva, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Ar kada susimąstėte, kodėl laikomasi vienų ar kitų tradicijų? Pavyzdžiui, kodėl į laivą daužomas putojančio vyno butelis? Arba kodėl pakeitus laivo vardą reikėtų ir iš naujo atlikti krikštijimo ceremoniją?
„Šie papročiai atėjo iš senų laikų, o anuomet juos lėmė baimė ir prietarai. Prieš tūkstančius metų išsiunčiant naują laivą į tuomet dar mistiškais laikytus vandenis ir juos gaubiančią nežinią, įvairiais ritualais buvo siekiama nuraminti galingus dievus, valdančius plačią jūrą ir nenuspėjamus orus.
Geriau pažįstant aplinką baimės sumenko, tačiau iškilminga tradicija išliko“, – pranešime cituojamas „DFDS Seaways“ viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovas Vaidas Klumbys.
Žiauri vikingų tradicija
Laivo krikštynų tradicijai – jau bent 5 tūkst. metų. Kai pirmųjų civilizacijų jūreiviai išplaukė į vandenis, prasidėjo ir pirmosios laivų krikštynos, kurioms naudotas „šventas skystis“. Kas tai yra – priklausė ir nuo laikmečio.
Dar III tūkstantmečio pr. m. e. babiloniečių pasakojime aprašomas laivo nuleidimas į vandenį ir jame minima, kad pro bortą buvo išpilta bitumo, o dievams paaukotas jautis. Osmanų imperijoje paprastai būdavo aukojamos avys.
Tuo metu vikingai elgdavosi itin žiauriai – kad laivas saugiai plauktų, aukomis jų dievams tapdavo vergai. Ši tradicija nykti ėmė tik su krikščionybės atėjimu, kuomet žmonių kraują pakeitė ožio aukojimas.
Šampanas – nesenas paprotys
Vynas laivų nuleidimą į vandenį lydėjo dar Antikos laikais. Senovės Graikijoje ceremonijos dalyviai galvas pasipuošdavo alyvmedžių šakelėmis, dievams pagerbti gerdavo vyną, o naująjį laivą apipildavo vandeniu kaip palaiminimo simboliu.
Siekiant išgyvendinti gyvulių aukojimo tradiciją, viduramžiais krikšto ceremonijai imta naudoti raudoną vyną, ilgainiui jį pakeitė baltas vynas, o XVIII a. prancūzai tam ėmė naudoti šampaną.
Tradicija išplito į kitas šalis. Putojantis vynas šiandien yra mėgstamiausias laivo krikštynų vynas iš dalies ir dėl to, kad duždamas jis įspūdingai suputoja ir primena jūros purslus.
Naudojamas ne tik vynas
Vynas yra tapęs tradicine ceremonijos dalimi, tačiau laivams krikštyti yra naudota įvairių gėrimų: brendis, škotiškas vynas, burbonas, sakė.
Prohibicijos – alkoholio draudimo JAV – laikotarpiu buvo naudojamas vanduo, vynuogių sultys arba obuolių sidras.
O štai admirolo Farraguto garsusis pilietinio karo garlaivis „Hartford“ buvo krikštijamas net tris kartus – vandeniu iš Atlanto vandenyno, Konektikuto upės ir Hartfordo šaltinio.
Slapta pakeistas butelis sukėlė šampano karą
Skambiai „Šampano karu“ vadinamas konfliktas – tai XX a. pradžioje visame pasaulyje plačiai nuskambėjęs sensacingas dviejų putojančio vyno gamintojų ginčas.
Prancūzijos bendrovė „Moët & Chandon“ dvejus metus teismuose ir žiniasklaidoje ginčijosi su savo konkurentu – vokiečių „Söhnlein & Co“. Viskas – dėl putojančio vyno butelio, kuris naudotas per Vokietijos imperatoriui Vilhelmui II JAV pastatyto laivo krikštynas 1902 m.
Iš pradžių krikštynoms skirtas butelis vokiško „Rheingold“ putojančio vyno buvo slapta paskutinę akimirką pakeistas prancūzišku šampanu. Vokiečiai vis tiek tvirtino, kad tai jų vynui buvo suteikta garbė, netgi tai naudojo reklamai.
Prancūzai dėl neteisingos skleidžiamos informacijos galiausiai kreipėsi į teismą ir pareikalavo atlyginti dėl melo esą patirtus milijoną markių siekusius nuostolius. „Moët & Chandon“ visgi pralaimėjo ir turėjo atlyginti teismo išlaidas.
„Titanikas“ nebuvo pakrikštytas
1912 m. nuskendęs „Titanikas“ iki šiol apipintas mitais ir legendomis. Yra sakančių, kad laivas buvo pasmerktas vos po pastatymo, mat nebuvo pakrikštytas. Toks priežastinis ryšys, švelniai tariant, abejotinas, bet faktas lieka faktu: krikštijimo ceremonijos nebuvo.
Kompanija „White Star Line“ griežtai laikėsi savo nuostatos – nerengti jokių tradicinių laivų krikštijimo ceremonijų, tad ir vyno butelis į laivą nebuvo daužomas. Visgi laivo nuleidimas į vandenį buvo pažymėtas kviestinių svečių apsilankymu, dekoracijomis, o procesą stebėjo apie 100 tūkst. susirinkusių žmonių minia.
Pirmas krikštas Antarktidoje
Pirmasis laivo krikštas Antarktidoje įvyko vos prieš kelerius metus – 2019 m. lapkritį. Pirmasis pasaulyje hibridinis ekspedicinis laivas „MS Ronald Amundsen“ tapo ir pirmuoju, kurio krikšto ceremonija įvyko Antarktidoje. Ceremonijos metu buvo ne tradiciškai dažomas šampano butelis, o į laivo bortą skriejo poliarinio ledo gabalas.
Naujam vardui – naujas ir krikštas
Anot jūreiviško prietaro, jeigu tinkamai nepervadinsi savo laivo – užsitrauksi jūrų dievo rūstybę, o laivą lydės nesėkmės.
Legenda pasakoja, kad kiekvieno laivo vardas yra įrašomas į Didžiąją gelmių knygą, ir jūrų dievas Poseidonas žino juos visus.
Norint pakeisti laivo vardą, jį reikia ištrinti ir iš knygos, ir iš Poseidono atminties. Kaip tą padaryti? Tikima, kad reikia panaikinti visus buvusio vardo pėdsakus – ne tik nuo paties laivo, bet ir nuo atributikos, ženkliukų ir pan., o tuomet surengti naują laivo krikštijimo ceremoniją.
Krikštatėviais yra tapusi ir visa šeima
Tradiciškai laivo krikštamote tampa moteris, bet 2018 m. „Royal Caribbean“ nusprendė, kad didžiausiam tuo metu pasaulyje kruiziniam laivui nepakanka tik vienos krikštamotės – krikštatėviais tapo visa šeima.
Garbė pakrikštyti naująjį „Symphony of the Seas“ atiteko aktorių šeimai PenaVega. Ceremonijos metu vos vienerių jų sūnus Ocean spustelėjo mygtuką, kuris ant virvės pritaisytą butelį pasiuntė į laivo korpusą.
„Kamilos prakeiksmas“
Sakoma, kad jeigu ceremonijos metu butelis nesudūžta, tai yra blogas ženklas. Kalbant apie šį prietarą vis primenama Kornvalio hercogienė Camilla, kai 2007 m. jos į kruizinį laivą „Queen Victoria“ paleistas butelis nesudužo. Praėjus kelioms savaitėms, dešimtys laivo keleivių sunegalavo, o žiniasklaidoje tai greitai buvo praminta „Kamilos prakeiksmu“.