Visose trijose Baltijos šalyse namų ūkių išlaidų dalis maistui ir nealkoholiniams gėrimams viršija 20 proc. Tačiau dėl savo dydžio, ši išlaidų grupė turi ir daugiau erdvės optimizavimui nei kitos. „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas toliau primena 9 atsakingo apsipirkimo patarimus, galinčius padėti tai padaryti.
Apsipirkti pradėkite namuose. Kad netektų 101-ąjį kartą ištarti „lyg ir nieko ypatingo nenusipirkau - tik būtiniausių maisto prekių, o šitiek išleidau!", pirkti pradėkite dar neišėję iš namų. Žinant maisto produktų likučius namuose, turint aiškų pirkinių planą ir tikslų jų sąrašą, Jūsų apsipirkimas bus kryptingas bei racionalesnis.
Valgiaraščio sudarymas. Sudaryti reikalingų maisto produktų sąrašą ir apsipirkti bus lengviau, jei numatysite savaitės valgiaraštį. Savaitės valgiaraštis daugeliui yra tikras iššūkis - „kaip galima sugalvoti, ką norėsiu valgyti savaitės pabaigoje, jei net dėl vakarienės sunku apsispręsti". Jei niekuomet to nedarėte, pradėkite nuo poros, vėliau - nuo kelių dienų valgiaraščio planavimo. Tai itin veiksminga priemonė siekiant sumažinti išmetamo maisto kiekį, nes galima suplanuoti vienos dienos galimų likučių panaudojimą kitos dienos racione. Jei pirkinių sąrašą sudarysite paskutinę akimirką, tikėtina, kad jis bus netikslus. Geriau jį pildyti visą savaitę, o prieš einant į parduotuvę dar kartą peržiūrėti. Pavyzdžiui, jei pirkinių sąrašą pritvirtinsite prie šaldytuvo ar padėsite kitoje gerai matomoje vietoje, galėsite jį papildyti, kai tik pasibaigs koks produktas. Tuomet tikrai žinosite, ko trūksta ir ko reikia.
Pinigų limito nustatymas. Sudarę pirkinių sąrašą, nesunkiai galite apskaičiuoti apytikslę sumą, kurios prireiks numatytiems produktams įgyti, ir užsibrėžti sau, jog, pavyzdžiui, šiandien išleisite ne daugiau kaip 50 litų. Tai padės atsispirti spontaniškiems pirkiniams ir užgaidoms. Galite turėti net atskirą pirkinių kortelę, kurios sąskaitoje būtų tik tiek, kiek skirta suplanuotoms maisto prekėms įsigyti. Jei vieną savaitę leisite sau daugiau, kitą teks apsipirkti kukliau.
Apsipirkimo dažnis. Apsipirkti patartina kartą per savaitę, savaitės eigoje atsargas papildant greitai gendančiais produktais. Kuo dažniau užsuksite į parduotuvę ir juo labiau - nepasiruošę, tuo didesnė tikimybė, jog išleisite daugiau ir įsigysite neplanuotų pirkinių.
Apsipirkimas yra darbas. Žvelkite į tai, kaip į vieną buities užduočių ir neikite į parduotuvę pramogauti. Kuo ilgiau slampinėsite tarp lentynų, tuo didesnė tikimybė „prisirinkti" neplanuotų pirkinių. Atvykus į parduotuvę judėkite kryptingai, atsižvelgdami į susidarytą pirkinių sąrašą.
Lyginkite kainas. Vienas iš pagrindinių taupymo būdų - lyginti kainas. Pirmiausia lyginkite vienos rūšies skirtingų gamintojų produktų, pavyzdžiui, sviesto kainas. Geriausia lyginti produkto 1 kg kainą, o ne vieno vieneto (pakuotės) kainą, nes vienoje pakuotėje gali būti 180 g, kitoje - 200 g sviesto. Žinoma, reikia atsižvelgti ir į produkto kokybę, nes taupyti sveikatos sąskaita - nepatartina. Kitas būdas - palyginti tokios pat prekės kainą skirtingose parduotuvėse ar netgi prekybos vietose. Tai nereiškia, jog per dieną reikėtų aplankyti visas maisto prekybos vietas mieste. Tiesiog būkite budrūs ir atidūs kainoms, kai apsiperkate. Ilgainiui tapsite ne tik labiau kritiški akcijų ir nuolaidų pasiūlymams, bet ir nesunkiai prisiminsite, kur kokios prekės pigesnės.
Į parduotuvę eikite pavalgę. Alkanam žmogui atrodo ir kad jis pats suvalgys daugiau, ir kad namuose trūksta daugybės produktų. Kitaip tariant, galioja elementari taisyklė „akys nori daugiau". Be to, alkanam sunkiau atsispirti čia pat, parduotuvėje, gaminamiems kvapniems patiekalams, pavyzdžiui, šviežioms bandelėms.
Pažinkite rinkodaros triukus. Net ir reikalingų pirkinių sąrašas Jūsų neišgelbės, jei pasiduosite rinkodaros triukams. Ar pastebėjote, jog būtiniausios prekės (pienas, duona, mėsa ir pan.) dažniausiai yra parduotuvės gale? Taip daroma tam, kad eidami per parduotuvę susigundytumėte įsigyti nebūtinai reikalingų pirkinių. Prekės, lentynose išdėliotos akių lygyje, dažniausiai yra brangiausios, todėl nepatingėkite apžiūrėti prekes, išdėliotas žemiau ar aukščiau. Ryškūs užrašai su skelbiamomis akcijomis ir nuolaidomis atkreipia dėmesį ir neretai paskatina įsigyti vieną ar kitą neplanuotą prekę. Žinoma, nuolaidomis naudotis verta, bet tik jei prekė išties reikalinga.
Vaikus ir drauges palikite namuose. Kam sunkiausia atsispirti? Taip, vaikams. Jie yra svarbus rinkos segmentas kiekvienam rinkodaros specialistui. Mažieji ne tik patys perka limonadą ir traškučius, bet ir daro įtaką tėvams, didindami neplanuotų pirkinių skaičių jų krepšeliuose. Vien dėl vaikų prekybos centruose kuriama tokia aplinka, kuri skatintų jų norą turėti tam tikrą prekę. Įrodyta, kad vaikams kur kas lengviau paveikti ir papildomo pirkinio išprašyti iš mamos nei iš tėčio, kad mergaitės lengviau paveikia tėvus nei berniukai ir, kad didžiausią įtaką tėvams apsiperkant daro 5-8 metų vaikai. Tad, jei turite tokio amžiaus atžalų, prieš keliaudami apsipirkti, verčiau palikite jas namuose. Pasivaikščiojimų ir susitikimų su draugėmis prekybos centre taip pat neplanuokite. Taip sugaišite mažiau laiko parduotuvėje ir kils mažiau pagundų į savo krepšelį įsimesti neplanuotą, bet itin draugės giriamą pyragaitį ar brangesnį jogurtą, nes, pasak jos, „jis itin sveikas".
