DNR redaktorius
Nors, atrodytų, redagavimas – labiau kalbininkų darbas, pasirodo „klaidų“ gali būti ir DNR molekulėje. Tos klaidos dažniausiai tampa genetinių ligų priežastimi. Tačiau lietuvių mokslininkai patentavo išradimą, galintį jas redaguoti ir taip užkirsti kelią tokioms ligoms, kaip Alzheimeris, Dauno sindromas ar autizmas. Redaktorius veikia kaip žirklės, galinčios perkirpti DNR ties klaida, o kiti mechanizmai ją padeda ištaisyti. Dėl šio išradimo jo autorius Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorius Virginijus Šikšnys tapo pirmuoju lietuviu, priimtu į prestižinę Europos molekulinės biologijos organizaciją. Šiuo metu jis laikomas realiu kandidatu laimėti Nobelio premiją.
Ultragarsinis galvospūdžio matuoklis
Vienintelis būdas pamatuoti galvos spaudimą – į smegenis implantuoti chirurginius jutiklius: su tokia realybe tekdavo susidurti pacientams, patyrusiems galvos traumas ar besiskundžiantiems skausmais.
Tačiau tai jau praeitis. Lietuvos mokslininkas prof. Arminas Ragauskas su bendraminčiais sukūrė neinvazinį ultragarsu paremtą galvospūdžio matavimo būdą. Šis išradimas galėtų išgelbėti 75 tūkst. žmonių Europoje per metus – tiek jų patiria galvos traumas, kurios baigiasi mirtimi. Toks matuoklis pasitarnaus ir NASA – padės tirti, kokią įtaką kosminiai skrydžiai daro žmogaus smegenims.
Elektroninė nosis
Pasirodo, kad savo nosimi pasikliauti galima ne visada. Visame pasaulyje keli šimtai įvairių infekcijų ir ligų, tarp kurių salmoneliozė, dizenterija, plinta per maistą. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 20 tūkst. žarnyno infekcinių ligų atvejų. Kaip to išvengti, pasiūlė „Ars Lab“ valdybos narys Augustas Alešiūnas ir Kauno technologijos universiteto mokslininkai, kurie sukūrė elektroninę nosį.
Prietaiso veikimas paremtas reakcija į maisto produktų fermentacijos metu susidarančias dujas, kurias nosis „įkvepia“, o vartotojas į išmanųjį telefoną gauna atsakymą, ar tas produktas tinkamas vartoti. Juo galima patikrinti mėsos ir žuvų šviežumą.
Liestukas akliesiems ir silpnaregiams
Liestukas – paprastesnis ir patogesnis Brailio rašto skaitymo įrenginių konkurentas, primenantis pieštuką ir pritaikomas su išmaniaisiais prietaisais. Nors panašių išradimų buvo sukūrę „Apple“ kompanijos išradėjai, Pietų Korėjos mokslininkai, lietuviškasis liestukas pranašesnis dėl savo technologinių galimybių: jo valdymas paprastesnis, o jautrumas – stipresnis, todėl jis lengviau pritaikomas išmaniųjų telefonų ir planšečių naudojimui, be kurių šiandien neįsivaizduojame savo kasdienybės.
