Filmų kūrėjai įaudrino žmonių fantazijas apie pasaulio pabaigą 2012-aisiais, o štai kai kurie finansų analitikai prognozuoja, kad būtent tais metais Lietuvoje turėtų pradėti kilti ekonomika.
Tačiau kol kas augantis nedarbas ir gilėjanti krizė valstybės finansų sektoriuje viršija visas pesimistiškiausias prognozes. Šiuo metu fiksuojama net 260 tūkst. bedarbių, o tokio skaičiaus Lietuvoje niekada dar nebuvo. Pavyzdžiui, 2001-aisiais, po garsiosios ekonominės krizės Rusijoje, buvo 237 tūkst. bedarbių.
"Pastaruosius pusantrų metų gyvenome "atsipūtę". Atvykdavo į svečius suomiai į Vilnių ir net stebėdavosi: kiek daug žmonių prabangiais visureigiais važinėjasi, net Helsinkyje tiek nėra. Reikėjo tos krizės, kad išmoktume racionaliai, pagal išgales gyventi. Tačiau valstybės sektoriuje metai toms pamokoms išmokti jau prarasti", - skaitydamas paskaitą Klaipėdos universitete teigė finansų analitikas prof. hab. dr. Rimantas Rudzkis.
Labiausiai esą glumina darbo rinka: prognozuojama, kad kitų metų pradžioje Lietuvoje apie 20 proc. gyventojų bus bedarbiai. Prieš kelis metus šis skaičius siekė vos 4 proc.
"Tai - košmariška statistika. Kartu su ispanais ir latviais esame "lyderiai" Europoje. Antrąjį šių metų ketvirtį nedarbas siekė 14 proc., o trečdalis neturinčiųjų darbo - jaunimas. Nedarbas augo net vasarą, kai paprastai dėl įvairių priežasčių statistika bylodavo ką kita. Labai blogina mūsų perspektyvas emigracija, kadangi neturime tiek naftos, kaip arabai, tad mums svarbiausia yra žmogiškieji ištekliai. Žmonės, pamatę, kokia yra vidutinė alga užsienyje, ten ir emigruoja", - sakė analitikas.
Jo duomenimis, vidutinė mėnesinė alga Lietuvoje ir, pavyzdžiui, Vokietijoje, skiriasi 5 kartus. Net Estijoje vidutinis darbo užmokestis 30-40 proc. didesnis nei Lietuvoje, nes ši šalis esą laiku įvykdė reformas liberalizuojant darbo santykius.
Lietuvos situaciją neva blogina ir tai, kad mūsų valstybė tarptautinėse rinkose turi labai žemą pasitikėjimo reitingą, todėl yra priversta labai brangiai skolintis. Norint aptarnauti paskolą, valdžia priversta ir vėl skolintis, o tai atveda į užburtą ratą.
R. Rudzkis neatmetė ir tokios galimybės, kad Lietuva 2011-aisiais gali būti priversta nusižeminti ir kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Galima to priežastis - per 2010-uosius nesuvaldyti finansai, nesustabdytas išlaidų augimas. Tačiau tuomet TVF Lietuvai taikytų dar griežtesnes sąlygas nei dabar Latvijai.
"Geriausiai šioje situacijoje atrodo estai. Šį pavasarį jie jau teiks paraišką nuo 2011-ųjų įsivesti eurą. Estai labai apkarpė išlaidas viešajame sektoriuje, atliko daug reformų, restruktūrizacijų. Kitas dalykas - Estijos politikai, pozicija ir opozicija, kertiniais klausimais sutaria. O pas mus riejasi dėl kiekvieno, net svarbiausio šaliai dalyko. Be to, pagal tiesiogines investicijas vienam Estijos gyventojui tenka 3 kartus daugiau lėšų nei Lietuvoje", - tvirtino bankininkas.
Jei Estija išties įsives eurą 2011-aisiais, tai smarkiai paveiks ir Latviją bei Lietuvą. Mat estai galės sakyti, kad jie kitokie nei likusios Baltijos šalys, suvaldė krizę, o tai padės pritraukti investicijas. Tai kartu su eksporto augimu - tiesiausias kelias iš sunkmečio.
Pasak R. Rudzkio, Lietuvoje 2008-aisiais didžioji dalis investicijų buvo nukreipta į statybų sektorių ir tik 6-7 proc. - į gamybą. Latvija ir Estija per tą laikotarpį gamybai skyrė didesnę bendrojo vidaus produkto dalį.
Denisas NIKITENKA
