Nuo 1996 m. vasario Lietuvos bankui vadovaujantis Reinoldijus Šarkinas traukiasi. Šalies finansų simboliu tapęs ekonomistas užsimena apie įpėdinį, tačiau jo pavardės atskleisti nenori, rašo „Respublika“.
R.Šarkinas interviu „Respublikai“ pripažino, kad euro įvedimo būdamas Lietuvos banko valdybos pirmininku jis veikiausiai nesulauks. Centrinės šalies finansų įstaigos vadovas vis dėlto skuba nuraminti – ekonominė padėtis Lietuvoje nėra gera, bet panikuoti neverta.
Įpėdinio neįvardija
- 2011 m. Vasarį baigiasi jūsų trečioji kadencija. Ar mąstote apie dar penkerius metus Lietuvos banko vadovo kėdėje? - „Respublika“ paklausė R.Šarkino.
- Tikrai negalvoju. (Šypsosi.)
- Galbūt jau matote galimą savo įpėdinį?
- Sprendimas šiuo klausimu priklauso ne man. Kai ateis laikas, tada žiūrėsiu.
Leidimas įsivesti eurą – 2011 arba 2012 m.
- Aukščiausi valstybės pareigūnai jau pripažįsta, kad euras tolsta nuo Lietuvos. Kada, jūsų manymu, galėsime įsivesti bendrąją Europos valiutą?
- Kai įvykdysime visus kriterijus, tada ir įsivesime. (Juokiasi.) Kada tas bus, nežinau. Matyt, 2010 m. įvesti eurą leidimo negausime. Esminis kriterijus, kaip prieš porą metų, taip ir dabar trukdantis įvesti eurą, yra infliacija.
Manau, maždaug 2009 m. pabaigoje arba 2010 m. pradžioje infliacijos rodiklis turėtų priartėti prie Mastrichto kriterijaus. Mano manymu, leidimas įsivesti eurą Lietuvai turėtų būti duotas 2011 arba 2012 m. Kuo greičiau tai įvyks, tuo visiems bus geriau.
- O ar nepakiš kojos beveik neabejotinas Ignalinos atominės elektrinės uždarymas?
- Kas ta Ignalina? Aišku, šiek tiek elektra pabrangs, bet nemanau, kad tai bus esminė įtaka infliacijai.
Prognozės gali blogėti
- Lietuvos bankas šiemet jau du kartus patikslino šalies ūkio rodiklių prognozes: padidinta infliacijos prognozė, sumažintas numatomas BVP augimas. Ar prognozės prastės ir trečiąkart peržiūrėjus rodiklius?
- Peržiūrėjimas bus, o kokios bus prognozės, matysime. Kaip matome, ūkio augimas lėtėja, ir prognozės tikslinamos, bet prastėja ne visi rodikliai.
- Ar gali būti padidinta infliacijos prognozė?
- Manau, kad infliacijos augimo tempai pradės mažėti. Artimiausiais mėnesiais infliacija turėtų rodyti mažėjimo tendenciją. Aišku, lapkritį, kai prasidės šildymo sezonas (šildymą šalyje numatoma vidutiniškai branginti apie 40 proc. - aut. past.), reikia laukti padidėjimo.
Be plano kainos augtų sparčiau
- Vyriausybei pateikėte daugybę rekomendacijų, kaip pažaboti infliaciją. Kaip jos vykdomos?
- Vyriausybė rengė planą - ir mes teikėme savo pasiūlymus. Planas yra vykdomas, ir bėgant laikui jis duos efektą. Visos antiinfliacinės priemonės - tokios, kurios nei šiandien, nei rytoj infliacijos nesustabdys. Tai vidutinio laikotarpio įrankiai.
- Kada, jūsų manymu, bus galima pamatyti pirmuosius šio plano vaisius?
- Manau, kad jie jau dabar matomi. Gal be plano infliacija būtų dar didesnė.
„Padarėme viską“
- Vyriausybė gana netikėtai atšaukė Ekonomikos saugumo stiprinimo programos svarstymą. Kaip vertinate šią programą?
- Vyriausybė rado kažkokių netikslumų ir jos nesvarstė. Apie ją nėra ko šnekėti. Kai Vyriausybė pateiks parengtą programą, tada žiūrėsime.
- Kokios Lietuvos banko įžvalgos ekonominio saugumo atžvilgiu? Galbūt pastebite, kad tam tikrus žingsnius pavėluota padaryti?
- Sakyčiau, kad mes padarėme viską, ką reikėjo padaryti. Manau, kad viskas laiku ir normaliai padaryta.
Dėl bankų bijoti neverta
- Lietuvos bankas jau keletą šalies bankų įspėjo, kad atidžiau vertintų finansinę riziką. Ar Lietuvos bankų sektorius rodo pavojaus ženklų?
- Sektorius stabilus. Visi bankai normaliai veikia. O tai, kad kartais įspėjame ar atkreipiame dėmesį, nieko neįprasto. Jeigu yra kokių nors neatitikimų, informaciją skelbiame ir imamės priemonių, kad būtų ištaisytos klaidos.
Rimtesnių pažeidimų bankuose nebuvo. Visi jie sėkmingai dirba, normaliai auga. Jeigu pažiūrėsime šių metų rodiklius, situacija visiškai normali.
- Taigi žmonėms neverta nerimauti dėl savo pinigų saugumo?
- Tikrai nėra ko nerimauti. Mūsų bankai labai atsakingai vertina riziką.
