2010-ieji šalies bankams buvo daug sėkmingesni nei 2009-ieji. Nors bankų veiklos apimtys toliau mažėjo, klientams suteiktų paskolų apimčių mažėjimas buvo 2-3 kartus mažesnis nei ankstesniais metais, o bankuose laikomų klientų indėlių prieaugis buvo didesnis.
Pasak Lietuvos banko, bankų veiklos aktyvėjimas prasidėjo 2010 m. antrojoje pusėje, kai atskirais mėnesiais buvo fiksuojamas turto ir paskolų augimas. Bankų pateiktų 2011 m. sausio 1 d. audituotų finansinių ataskaitų duomenimis, veikiančių šalies bankų turtas (aktyvai) sudarė 81,7 mlrd. Lt ir per metus sumažėjo 2,5 mlrd. Lt, arba 3 proc.
Klientams suteiktos paskolos per metus sumažėjo 3,2 mlrd. Lt, arba 5,2 proc., ir sudarė 58,3 mlrd. Lt. Daugiausia paskolų portfelis mažėjo pirmąjį ketvirtį - 1,5 mlrd. Lt, o vėlesniais ketvirčiais mažėjimas buvo nuosaikesnis.
Nepaisant visuose bankuose reikšmingai sumažėjusių už indėlius mokamų palūkanų normų, pernai bankuose laikomų indėlių apimtys toliau sparčiai augo. Per metus indėliai išaugo 4,4 mlrd. Lt ir pasiekė 45,4 mlrd. Lt. Vien ketvirtąjį ketvirtį indėliai padidėjo 2,4 mlrd. Lt, arba 5,7 proc. - tai didžiausias ketvirtinis indėlių augimas per pastaruosius 3 metus. Didžiausią įtaką metiniam indėlių augimui turėjo 2 mlrd. Lt padidėję privačių įmonių indėliai.
Trijų didžiausią rinkos dalį užimančių bankų koncentracija 2010 m. toliau nuosekliai mažėjo visuose pagrindinėse rinkos dalyse: turto rinkos dalis sumažėjo 3,5 proc. punkto, iki 60,8 proc., indėlių rinkos dalis sumažėjo 2,2 proc. punkto, iki 63,5 proc., o paskolų - 1,9 proc. punkto iki 64,1 proc.
2010 m. turto struktūros pokyčiai nebebuvo tokie ryškūs kaip ankstesniais metais. Paskolų lyginamasis svoris turte, 2009 m. mažėjęs itin sparčiai, 2010 m. pamažu pradėjo stabilizuotis - per metus sumažėjo 1,7 procentinio punkto ir sausio 1 d. sudarė 71,4 proc. bankų turto.
2010 m. bankų investicijos į visus vertybinius popierius išaugo 849 mln. Lt, iš jų nemažą dalį sudarė investicijų į antrines įmones išaugimas. Didindami skolos vertybinių popierių portfelį, bankai daugiausia rinkosi mažiau rizikingas investicijas į vyriausybių obligacijas.
Antrus metus iš eilės bankuose laikomiems indėliams sparčiai augant ir pasiekus didžiausias bankuose kada nors laikytų indėlių apimtis, sparčiai mažėjo bankų priklausomybė nuo užsienio bankų (tarp jų - patronuojančiųjų) finansavimo.
Įsiskolinimo bankams lyginamasis svoris per metus sumažėjo 7,2 proc. punkto ir sudarė 33,7 proc. įsipareigojimų. O gyventojų indėliai, 2011 m. sausio 1 d. sudarę 34,4 proc. įsipareigojimų, buvo svarbiausias bankų sektoriaus finansavimo šaltinis.
Didžioji bankams grąžintų lėšų dalis teko patronuojantiems bankams, kuriems Lietuvos bankai per metus grąžino 7,4 mlrd. Lt. Sumažėjus ir patronuojančiuose bankuose laikomoms lėšoms, grynasis įsiskolinimas patronuojantiems bankams (skirtumas tarp įsiskolinimo patronuojantiems bankams ir juose laikomų lėšų) sumažėjo ne taip žymiai - 6,4 mlrd. Lt.
Indėlių augimas litais (3,1 mlrd. Lt) viršijo indėlių užsienio valiuta išaugimą (1,3 mlrd. Lt), todėl indėlių litais dalis padidėjo iki 66,5 proc. visų indėlių.
