2009 m. pirmąjį ketvirtį, pirmą kartą nuo 1994 m., užfiksuotas teigiamas ketvirčio šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos perviršis, kuris sudarė 81,3 mln. litų, arba 0,4 procento BVP. Palyginti su 2008 m. pirmuoju ketvirčiu, teigiamas einamosios sąskaitos balanso pokytis sudarė 4,65 mlrd. litų, palyginti su ketvirtuoju ketvirčiu, – 1,18 mlrd. litų. Keturių ketvirčių (2008 m. II ketv. – 2009 m. I ketv.) einamosios sąskaitos balansas dar buvo neigiamas, o deficitas sudarė 8,3 mlrd. litų, arba 7,7 procento BVP.
2009 m. pirmojo ketvirčio teigiamą einamosios sąskaitos balanso pokytį daugiausia lėmė sumažėję užsienio prekybos ir pajamų balansų deficitai.
Užsienio prekyba
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2009 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2008 m. laikotarpiu, šalies prekių eksportas sumažėjo 25 procentais, o prekių importas – 41,5 procento. Neskaičiuojant mineralinių produktų, prekių eksportas sumažėjo 22,9 procento, o importas – 42,6 procento. Prekių eksportas bei importas, lyginant su 2008 m. ketvirtuoju ketvirčiu, kada užsienio prekybos mastas buvo pasiekęs žemiausią 2008 m. lygį, sumažėjo (atitinkamai 24,4 % ir 32,9 %).
Sparčiau mažėjantis prekių importas lėmė, kad nuo 2008 m. antrojo ketvirčio Lietuvos užsienio prekybos deficitas pradėjo mažėti ir 2009 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 1,09 mlrd. litų, arba 4,3 mlrd. litų mažiau, palyginti su 2008 m. pirmuoju ketvirčiu. Šiems procesams didelę įtaką turėjo ir žalios naftos, ir naftos produktų kainų kritimas.
Pagal Makroekonomikos kategorijų klasifikatorių, daugiausia sumažėjo investicinių, tarpinio vartojimo prekių ir benzino eksportas bei investicinių, tarpinio vartojimo prekių ir lengvųjų automobilių importas.
Palyginti su 2008 m. pirmuoju ketvirčiu, 2009 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos prekių eksportas į ES valstybes sumažėjo 21,1 procento, o į NVS valstybes – 31,1 procento. Prekių importas iš ES valstybių sumažėjo 42,9 procento, o iš NVS valstybių – 40,7 procento.
Palyginti su visu šalies prekių eksportu, eksporto dalis, tenkanti ES valstybėms, sudarė 65,9 procento (2008 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 57,7 %), NVS valstybėms tenkanti dalis sudarė 20,8 procento (buvo 30,1 %). Palyginti su visu prekių importu, importo dalis, tenkanti ES valstybėms, sudarė 58,1 procento (buvo 58,5 %), NVS valstybių dalis sudarė 32,8 procentus (buvo 32,1 %).
Paslaugos
2009 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2008 m. pirmuoju ketvirčiu, paslaugų eksportas sumažėjo 18,1 procento, o paslaugų importas – 30 procentų, todėl teigiamas paslaugų balanso perviršis padidėjo 231,4 mln. litų, arba pusantro karto. Palyginti su 2008 m. ketvirtuoju ketvirčiu, paslaugų eksporto ir importo mažėjimo tempai buvo dar didesni, o paslaugų balanso perviršis sumažėjo 43,8 procento.
Paslaugų eksporto ir importo sumažėjimą daugiausia lėmė sumažėjęs transporto paslaugų mastas. Eksporto sumažėjimą daugiausia lėmė sumažėjęs kelių ir geležinkelių transporto paslaugų eksportas, o importo sumažėjimą – jūrų ir kelių transporto paslaugų importo sumažėjimas. Pirmojo ketvirčio transporto paslaugų balanso perviršis buvo teigiamas (464,2 mln. Lt), o kelionių paslaugų balansas buvo neigiamas (55 mln. Lt). Paslaugų eksporto ir importo struktūroje ir toliau dominavo transporto ir kelionių paslaugos, kurios sudarė atitinkamai 62,6 ir 19,8 procento viso paslaugų eksporto ir 47,8 ir 28,3 procentus viso paslaugų importo.
2009 m. pirmąjį ketvirtį paslaugų eksportas į ES valstybes sudarė 59,4 procento viso paslaugų eksporto, o paslaugų importas iš ES valstybių – 58,8 procento. Eksportas į NVS valstybes, palyginti su bendru paslaugų eksportu, sudarė 29,8 procento, o importas iš NVS valstybių, palyginti su bendru paslaugų importu, – 31,5 procento.
Pajamos
2009 m. pirmojo ketvirčio bendras pajamų balansas buvo neigiamas ir sudarė 539,5 mln. litų (neigiamas 2008 m. pirmojo ketvirčio pajamų balansas sudarė 1,16 mlrd. Lt). Pajamų balanso deficito sumažėjimą lėmė neigiamos nerezidentų reinvesticijos (jos į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą įtraukiamos kaip išmokos nerezidentams, o finansinėje sąskaitoje parodomos kaip tiesioginės investicijos). Pajamų balanso sudėtyje esantis darbo pajamų balansas taip pat buvo neigiamas (46,7 mln. Lt).
Einamieji pervedimai
2009 m. pirmojo ketvirčio teigiamas neatlygintinių einamųjų pervedimų balanso perviršis sudarė 731,9 mln. litų (2008 m. pirmąjį ketvirtąjį – 766,6 mln. Lt, o ketvirtąjį ketvirtį – 443,2 mln. Lt). Pervedimai iš ES paramos fondų sudarė 838,1 mln. litų, o privačių asmenų pervedimai iš užsienio – 491,9 mln. litų. Palyginti su 2008 m. pirmuoju ketvirčiu, pervedimai iš ES padidėjo 5,4 procento, o privačių asmenų pervedimai iš užsienio sumažėjo 18 procentų.
Per lyginamąjį laikotarpį priskaičiuotos įmokos į ES biudžetą padidėjo 7,9 mln. litų (2 %), o šalies privačių asmenų pervedimai į užsienį sumažėjo 51,6 mln. litų (16,9 %).
Kapitalo ir finansinė sąskaitos
Grynasis neatlygintinių kapitalo pervedimų srautas (pagrindinis šaltinis yra ES struktūriniai paramos fondai, kurie naudojami investiciniams projektams finansuoti) 2009 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 887,3 mln. litų ir, palyginti su atitinkamu 2008 m. ketvirčiu, sumažėjo 27,7 mln. litų, arba 3 procentais.
Neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, 2009 m. pirmąjį ketvirtį bendras investicijų srautas šalies mokėjimų balanso finansinėje sąskaitoje rodė kapitalo nutekėjimą – 1,87 mlrd. litų (2008 m. pirmąjį ir ketvirtąjį ketvirtį šis srautas rodė grynąsias įplaukas, kurios sudarė atitinkamai 848,2 mln. Lt ir 1,6 mlrd. Lt). Bendrą grynąjį kapitalo nutekėjimą lėmė neigiamas grynasis kitų investicijų srautas.
Tiesioginės investicijos
2009 m. pirmojo ketvirčio grynosios tiesioginių investicijų (TUI) įplaukos sudarė 387,2 mln. litų, arba 1,9 procento BVP (2008 m. pirmąjį ketvirtį buvo 2,4 %, ketvirtąjį ketvirtį – 2,9 % BVP). Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2008 m. laikotarpiu, TUI srautas į Lietuvą sumažėjo 158,1 mln. litų, arba 19,4 procento. Nors lyginamuoju laikotarpiu tiesioginės užsienio investicijos į akcinį kapitalą padidėjo, sumažėjusios reinvesticijos mažino bendrą TUI srautą į Lietuvą.
Šalies ūkio subjektų tiesioginių investicijų srautas užsienyje 2009 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2008 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo tik 37,3 mln. litų, o palyginti su ketvirtuoju ketvirčiu, – 375,2 mln. litų.
2009 m. kovo 31 d. duomenimis, sukauptos TUI Lietuvoje sudarė 32,3 mlrd. litų (9,4 mlrd. eurų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 9 665 litai (2 799 eurai) TUI. 2009 m. kovo 31 d. duomenimis, investicijos į apdirbamąją pramonę sudarė 23,1 procento visų TUI Lietuvoje, į nekilnojamojo turto, nuomos ir kitas verslo veiklas – 16,5 procento, į finansinio tarpininkavimo veiklą – 16,4 procento, į transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veiklas – 14,6 procento, į didmeninę ir mažmeninę prekybą – 13,7 procento.
Daugiausia lėšų yra investavę Švedijos (16,3 %), Vokietijos (9,8 %), Danijos (9,4 %), Estijos (7,5 %), Nyderlandų (6,3 %) ir Latvijos (6,3 %) investuotojai.
Investicijų portfelis
Grynasis šių investicijų srautas 2009 m. pirmąjį ketvirtį buvo neigiamas (rodė šių investicijų nutekėjimą iš Lietuvos) ir sudarė 314,7 mln. litų. Tai lėmė padidėjusios pinigų finansinių institucijų ir kitų sektorių investicijos užsienyje.
Kitų investicijų grynasis srautas 2009 m. pirmąjį ketvirtį taip pat buvo neigiamas (rodė investicijų nutekėjimą iš Lietuvos) ir sudarė 1,87 mlrd. litų (2008 m. ketvirtąjį ketvirtį neigiamas grynasis šių investicijų srautas sudarė 697,2 mln. Lt). Investicijų nutekėjimą lėmė pinigų finansinių institucijų ir kitų sektorių įsipareigojimų sumažėjimas.
Oficialiosios tarptautinės atsargos
2009 m. pirmąjį ketvirtį šalies oficialiosios tarptautinės atsargos sumažėjo 5,7 procento ir kovo mėn. pabaigoje sudarė 14,9 mlrd. litų (4,3 mlrd. eurų). Oficialiųjų tarptautinių atsargų sumažėjimą lėmė grynųjų pinigų apyvartoje sumažėjimas 1,3 mlrd. litų ir kitų pinigų finansinių institucijų indėlių Lietuvos banke sumažėjimas 417,6 mln. litų.
Oficialiųjų tarptautinių atsargų sumažėjimą iš dalies kompensavo centrinės valdžios indėlių Lietuvos banke ir kitų veiksnių padidėjimas atitinkamai 853,1 ir 40,6 mln. litų. Sukauptos oficialiosios tarptautinės atsargos, skaičiuojant prekių ir paslaugų importo mėnesiais, 2009 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje siekė 2,4 mėn. (2008 m. pabaigoje – 2,3 mėn.).
Tarptautinių investicijų balansas
2009 m. kovo 31 d. duomenimis, visas šalies sukauptas finansinis užsienio turtas sudarė 44,1 mlrd. litų, o visi šalies sukaupti tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai – 100,7 mlrd. litų. Neigiamas tarptautinių investicijų balansas sudarė 56,6 mlrd. litų, t. y., palyginti su likusiu pasauliu, Lietuva yra debitorė.
2009 m. pirmąjį ketvirtį šalies užsienio turtas sumažėjo 356 mln. litų (0,8 %), o tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai – 1,5 mlrd. litų (1,5 %). Užsienio turto sumažėjimą lėmė oficialiųjų tarptautinių atsargų sumažėjimas, o įsipareigojimų sumažėjimą – kitų investicijų paskolų dalies ir investicijų portfelio likučių sumažėjimas.
2009 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos bendroji skola užsieniui sumažėjo 1,2 mlrd. litų, arba 1,6 procento, ir kovo mėn. pabaigoje sudarė 78,3 mlrd. litų, arba 72,7 procento keturių ketvirčių BVP (2008 m. pabaigoje buvo 79,6 mlrd. Lt, arba 71,4 % BVP).
