Didžiausia Lietuvos švietimui ir mokslui skirtų Europos sąjungos (ES) pinigų dalis 2009-aisiais metais bus panaudota studijų kokybei gerinti, mokslo infrastruktūrai atnaujinti ir mokslo bei verslo bendradarbiavimui skatinti.
Tokie ES struktūrinės paramos lėšų panaudojimo prioritetai paviešinti penktadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) pristatant svarbiausius 2009 metų mokslo ir studijų ES finansavimo prioritetus, veiklas ir sąlygas.
Pasak renginį pradėjusio švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, iš Lietuvai 2007-2013 metams ES skirtų 2,786 mlrd. litų, šiais metais planuojama panaudoti daugiau nei 1,615 mlrd.litų.
Šie pinigai bus skiriami pagal 4 programas, iš kurių daugiausia lėšų numatyta Nacionalinei studijų programai (NST), per 604 mln. litų, ir Bendrajai nacionalinei mokslinių tyrimų ir mokslo bei verslo bendradarbiavimo programai (BMV), beveik 531 mln. litų.
Vykdant NST didžiausią dėmesį žadama skirti studijų kokybės gerinimui. To siekti žadama skiriant lėšų studijų programoms atnaujinti, dėstytojų kompetencijai tobulinti, studentų profesiniams praktiniams įgūdžiams stiprinti. Tarp šios programos tikslų taip pat deklaruojamas studijų tarptautiškumo didinimas ir prieinamumo užtikrinimas.
Tarp BMV tikslų minimas mokslo infrastruktūros gerinimas, mokslinių tyrimų plėtra ir glaudaus ilgalaikio mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimas.
ES lėšų taip pat žadama skirti mokslininkų rengimo tobulinimui, į užsienį išvykusių mokslininkų pritraukimui ir reintegracijai, užsienio šalių mokslininkų vizitams.
Renginyje kalbėjusio ŠMM Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento direktoriaus Aurimo Morkūno teigimu, atsižvelgiant į turimą patirtį, ypatingo dėmesio skirstant ES lėšas nuo šiol sulauks viešieji pirkimai, veiklų planavimas, projektų organizavimas.
Pasak A.Morkūno, planuojami ir paramą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai, numatantys, be kita ko, lankstesnius paraiškų pateikimo terminus, trumpesnius mokėjimo prašymų vertinimo ir tvirtinimo terminus, maksimalų tinkamais pripažintų projektų finansavimą iš struktūrinių lėšų.
Ministras G. Steponavičius BNS sakė, jog prioritetus planuojant ES struktūrinę paramą 2007-2013 metams savarankiškai formulavo, o vėliau su Europos Komisija (EK) dėl jų derėjosi buvusioji Vyriausybė. Ministras neatmetė, jog naujoji Vyriausybė nustatytuosius prioritetus mėgins peržiūrėti.
„2010-aisiais metais per tarpinį laikotarpį yra galimybė pateikti šių prioritetų, iš Lietuvos pusės, peržiūrėjimą ir siūlyti EK koreguoti eilutes. Aš neatmesčiau galimybės, kad tai bus daroma“, - kalbėjo G. Steponavičius.
Jo teigimu, jam kaip ministrui norėtųsi matyti daugiau investicijų į „tai, kas ilgalaikėje perspektyvoje gali lemti mūsų visuomenės pažangą“, o ne į žemės ūkio subsidijavimą ar „asfaltą“.
Skirstant ES paramą 2009-aisiais metais iš viso planuojama pasirašyti virš 100 sutarčių su valstybiniais ir privačiais projektų vykdytojais.
