„Tai grubiausias apmokestinimo modelis, nes bazė paimta iš principo aktyvai, turtas. Tai reiškia – paskolų portfelis“, – penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė V. Vasiliauskas.
Jis pabrėžė, kad yra ne vienas būdas, leisiantis šio mokesčio išvengti.
„Iki įstatymo įsigaliojimo paskolų portfelis bus parduotas į kitas jurisdikcijas ir vietiniai bankai skolins čia tik iki 300 mln. eurų, iki nustatytos ribos“, – įspėjo V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, siūlomas mokestis taip pat „užrakins rinką“ naujų žaidėjų atėjimui.
„Pritraukti rinkos žaidėjų bus pakankamai sudėtinga. Tam kad įeitų naujas investuotojas, jam reikės gerokai rinkoje pasistumdyti pečiais“, – teigė V. Vasiliauskas.
Pasak jo, Lenkijoje iki panašaus bankų mokesčio įvedimo buvo 37 bankai, o dabar veikia 31.
„Lenkijoje stambiausi paskolų gavėjai finansuojami iš užsienio, iš motininių bankų užsienyje“, – aiškino V. Vasiliauskas.
Jis pažymėjo, kad dėl bankų turto apmokestinimo Lenkijoje sumažėjo indėlių palūkanos, o kreditų palūkanos išaugo.
Jei Seimas bankų mokesčiui pritartų, 0,03 proc. mėnesio tarifu būtų apmokestintas didesnis kaip 300 mln. eurų vertės bankų, unijų bei kitų paskolų bendrovių turtas.
Mokesčio pajamos jau yra įtrauktos į kitų metų valstybės biudžetą. Jų per metus tikimasi surinkti apie 50-60 mln. eurų.
