Senosios musulmonų Mamilos kapinės yra kiek nunykusios, tačiau tiems, kurių artimieji yra palaidoti šioje vietoje, jos yra itin svarbios. Dyala Husseini-Dajani ir jos vyras priklauso vienoms seniausių visos Jeruzalės arabų šeimų. Pora pirštais rodo į vietą, kur palaidoti jų protėviai. Kapinės įkurtos prieš daugiau nei 400 metų, tačiau netrukus jų gali nelikti, nes JAV įsikūręs Simono Wiesenthalio centras šioje vietoje planuoja vykdyti 160 mln. svarų vertė projektą ir įkurti „Tolerancijos muziejų“, skelbia „Times Online“.
„Kaip jie gali nematyti šio taip vadinamo Tolerancijos muziejaus ironijos?“ - retoriškai klausia D. Husseini-Dajani.
Ji kartu su dar 60 žmonių, priklausančių senosioms Jeruzalės arabų šeimoms, pasirašė peticiją Jungtinių Tautų specialiajam religijos laisvės biurui. Arabai siekia, kad JT paspaustų Izraelį, kad šis sustabdytų statybas.
„Tai, ką gali padaryti JT, yra ribota, tačiau ši organizacija bent gali vykdyti tyrimą ir kelti sąmoningumą. Mes išnaudojome visas savo teisines priemones“ - teigia teisininkė Diana Buttu, kuri yra viena iš peticijos iniciatorių.
S. Wiesenthalio centro įkūrėjas rabinas Marvinas Hieras savo ruožtu gina sprendimą statyti muziejų, nes jis esą skatins visų Jeruzalėje gyvenančių bendruomenių sugyvenimą. „Naudą iš to gaus visi Izraelio piliečiai, tiek žydai, tiek ne žydai“ - teigia rabinas.
Palestiniečiai teigia, kad šis projektas yra bandymas užgrobti žemę, kad būtų išnaikinti visi įrodymai, leidžiantys pateisinti palestiniečių pretenzijas į vakarinę Jeruzalę. „Tai yra mano istorija, mano šeima, viskas. Jei jie rimtai galvotų apie šį projektą kaip tolerancijos skatinimą, tai būtų su mumis susisiekę dėl šių planų ir apie tai diskutavę. Tačiau jie neparodė net tokios pagarbos“ - skundžiasi D. Husseini-Dajani. Po kelių protestų, nukreiptų prieš muziejaus statybas, palestiniečiai kreipėsi į Izraelio Aukščiausiąjį teismą, kad šis sustabdytų statybas. 2008 metų spalį teismas priėmė palestiniečiams nepalankų sprendimą. Buvo teigiama, kad palestiniečių grupės neprotestavo 1960 metais, kai Jeruzalės savivaldybė ant kapinių nusprendė statyti automobilių stovėjimo aikštelę. Nuo to laiko iš projekto pasitraukė keli įtakingi asmenys, tarp kurių yra ir JAV architektas Frankas Gehry bei vietą tyrinėję Izraelio istorikai.
Tel Avivo universiteto archeologas Raphaelis Greenbergas teigia, kad iki šiandien vietovėje yra išlikę 800 kapų. Jis ragina sustabdyti visus statybos darbus bent jau tol, kol kapai bus perkelti kitur. Tačiau D. Buttu teigia, kad palestiniečiai nežino, kas yra daroma su žmonių palaikais, kurie atkasami vykdant darbus. Kai kuriose nuotraukose matoma, kaip kaulai guli sudėti į kartonines dėžes, o kitose nuotraukose matoma, kaip kaulus traiško sunkioji statybinė technika.
Kol kas pasiūlyti keli galimi konflikto sprendimo scenarijai. Vienas iš pasiūlymų yra statyti muziejų aplink kapines. Tačiau D. Husseini-Dajani į kompromisus nėra linkusi ir teigia iki galo kovosianti prieš muziejų. „Vieną dieną aš noriu būti čia palaidoti. Aš noriu, kad mano anūkai čia ateitų ir sukalbėtų už mane šią maldą“ - besimelsdama prie protėvių kapų teigia moteris.
