Tarptautinė Žurnalistų Federacija (TŽF), atstovaujanti daugiau nei 600 tūkstančiams narių 125 šalyse, pasmerkė priešiškas politines reakcijas nukreiptas prieš svetainę „WikiLeaks“ ir apkaltino JAV išpuoliais prieš žodžio laisvę po to kai JAV ėmė spausti svetainės serverius ją uždaryti.
Svetainės serverio tiekėjas Amazon.com užblokavo prieigą prie „WikiLeaks“ po to, kai JAV pareigūnai pasmerkė „WikiLeaks“ dėl politinių, verslo ir diplomatinių susirašinėjimų atskeidimo, pirmą kartą suteikusio viso pasaulio žmonėms galimybę susipažinti su detalia JAV šaltinių nutekinta informacija, didelė dalis kurios yra nepatogi aukščiausioms politinėms figūroms.
„Yra nepriimtina bandyti užginti žmonėms teisę žinoti“, – sako TŽF generalinis sekretorius Aidan White. „Šie atskleidimai gali būti [kam nors] nepatogūs dėl savo detalumo, tačiau jie taip pat atskleidžia politinio gyvenimo korupciją ir dviveidiškumą, kurie nusipelno tiriamo visuomenės žvilgsnio. JAV reakcija yra desperatiška ir pavojinga, nes ji prieštarauja pamatiniams laisvo žodžio ir demokratijos principams.“
TŽF neišsakė jokios pozicijos dėl to, ar buvo pagrindo paviešinti šimtus tūkstančių vidinio naudojimo dokumentų, kurie tapo pagrindinėmis naujienomis pasaulio spaudoje šiomis dienomis, tačiau sveikino „WikiLeaks“ sprendimą dirbti su patikimais žurnalistikos kanalais įskaitant „Der Spiegel“, „The Guardian“, „The New York Times“, „Le Monde“ ir „El Pais“, kad informacija būtų filtruojama.
„Su šia informacija dirbo rimti, profesionalūs žurnalistai, kurie labai gerai suvokia savo atsakomybę tiek visuomenei, tiek žmonėms, su kuriais šie atskleidimai susiję“, – sako A. White. „Nėra pagrindo teigti, kaip tai kai kurie daro, jog tokiais veiksmais esą iškyla pavojus gyvybėms. Vienintelė auka čia – slaptumo kultūra, kuri jau per ilgai laikė nemaloniąją politinio gyvenimo pusę už uždangos“.
TŽF taip pat susirūpinusi dėl WikiLeaks įkūrėjo Julian Assange ir Bradley Manning, JAV kareivio Irake, kuris yra suimtas ir įtariamas informacijos nutekinimu, gerovės ir gyvybės (welfare and well-being). Abu žmonės yra tapę stiprėjančios politinės kampanijos, kurią skatina vyriausybės pareigūnai ir dešiniosios krypties politikai, taikiniais.
J. Assange priverstas slėptis ir yra ieškomas tarptautinės policijos dėl kaltinimų seksualiniais pažeidimais Švedijoje. TŽF įsitikinusi, kad dešiniųjų politikų raginimai nuteisti B.Manning mirties bausme, o J. Assange medžioti kaip šnipą, kaip reikalauja buvusi respublikonų kandidatė į viceprezidentus Sarah Palin, byloja apie netolerancijos ir persekiojimo nuotaikas, kurios kelia pavojų ne tik tiems dviems žmonėms, bet visiems žurnalistams, tiriantiems viešuosius reikalus.
„TŽF ir jos nariai remia pranešėjų teises ir atsakingą informacijos pranešimą viešojo intereso labui“, - sako A. White. „Ši perdėta politikų ir jų sąjungininkų reakcija rodo, kad jie nesupranta istorinės šių įvykių reikšmės. Žmonių teisė žinoti nėra dalykas, kurį būtų galima toliau savavališkai ignoruoti. Jie turi susitaikyti su faktu, kad žurnalistai turi pareigą pranešti, sąžiningai ir tiksliai, su derama pagarba visoms suinteresuotoms pusėms viešojo intereso labui.
Organizacija „Reporteriai be sienų“ smerkia blokavimą, kibernetines atakas ir politinį spaudimą nukreiptą į cablegate.wikileaks.org, tinklapį, kuriame skelbiami JAV diplomatiniai susirašinėjimai. Organizacija taip pat susirūpinusi kai kuriais ekstremistiniais komentarais, kuriuos išsakė JAV valdžios atstovai dėl „WikiLeaks“ ir jų įkūrėjo Julian Assange.
Paskelbę kelis šimtus iš 250 tūkstančių susirašinėjimų, kuriuos teigia turintys, „WikiLeaks“ turėjo perkelti savo tinklapį iš serverių Švedijoje į serverius JAV, valdomus internetinės parduotuvės Amazon. Senato Vidaus saugumo komitetas ir jo vadovas senatorius Joe Lieberman asmeniškai pradėjo spausti Amazon, kad jie nustotų talpinti „WikiLeaks“.
Išmesti iš Amazon daliai savo turinio „WikiLeaks“ rado prieglobstį Prancūzijos interneto bendrovėje OVH. Tačiau Prancūzijos Skaitmeninės ekonomikos ministras Eric Besson pareiškė, kad Prancūzijos vyriausybė ieško būdų uždrausti talpinti svetainę. „WikiLeaks“ taip pat atstūmė domeno vardo tiekėjas EveryDNS. Be to, kelios šalys, gerai žinomos savo nepagarba raiškos ir informacijos laisvei, tarp jų Tailandas ir Kinija, užblokavo priėjimą prie cablegate.wikileaks.org.
Pirmą kartą stebime bandymą tarptautinės bendruomenės lygiu cenzūruoti tinklapį, besivadovaujantį skaidrumo principu. Esame sukrėsti matydami, kad tokios šalys kaip Prancūzija ir JAV savo raiškos laisvės politika staiga stoja greta tokių šalių kaip Kinija. Atkreipiame dėmesį, kad Prancūzijoje ir JAV teisę nuspręsti, ar tinklapis turi būti uždarytas, turi teismai, o ne politikai.
Tuo metu JAV du respublikonų senatoriai John Ensign ir Scott Brown bei nepriklausomas J. Lieberman pristatė įstatymo projektą, pagal kurį nelegalu būtų skelbti JAV kariuomenės ir žvalgybos informatorių pavardes. Dėl to ateityje „WikiLeaks“ ir jos įkūrėjas galėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau kriminalinis tyrimas jau vykdomas, o daugybė JAV politikų garsiai ragina J. Assange suimti.
„Reporteriams be sienų“ lieka tik pasmerkti sprendimą persekioti J. Assange ir pakartoti nuostatą, kad pagal JAV Konstitucijos Pirmąją pataisą „WikiLeaks“ turi teisę spausdinti šiuos dokumentus ir yra naudingi padarydami juos prieinamus žurnalistams ir plačiajai visuomenei.
Mes pabrėžiame, kad bet kokie laisvės platinti šiuos dokumentus apribojimai paveiks visą spaudą, kuri detaliai nušvietė „WikiLeaks“ paviešintą informaciją, drauge ir penkis didžiuosius tarptautinius leidinius, kurie aktyviai bendradarbiavo ruošdami dokumentus paviešinimui.
„Reporteriai be sienų“ taip pat nori pabrėžti, kad visuomet gynė interneto laisvę ir „tinklo neutralumo“ principą, pagal kurį interneto paslaugų tiekėjai ir hostingo bendrovės neturėtų imtis spręsti, koks turinys gali būti skelbiamas internete.
