Tačiau nutiko priešingai: varginga migrantų padėtis Libijoje tik dar labiau paskatino klestinčią ir itin pelningą verslo schemą, iš dalies finansuojamą ES pinigais ir įgalinamą Jungtinių Tautų, rodo naujienų agentūros „The Associated Press“ (AP) atliktas tyrimas.
ES skyrė Libijai daugiau kaip 327,9 mln. eurų, o gruodžio pradžioje buvo patvirtinta dar 41 mln. eurų papildoma suma. Šios lėšos perduodamos daugiausiai per JT agentūras.
AP nustatė, kad šalyje, neturinčioje visavertės veikiančios vyriausybės, didžiulės sumos iš Europos gautų pinigų nutekėjo persipynusiems sukarintų organizacijų, žmonių kontrabandininkų ir pakrančių apsaugos tarnybų darbuotojų tinklams, išnaudojantiems migrantus. Kai kuriais atvejais JT pareigūnai žinodavo, kad pinigai keliauja kovotojų grupuotėms, rodo vidinio susirašinėjimo elektroniniai laiškai.
Sukarintų grupių nariai kankina, reketuoja ir kitaip išnaudoja migrantus sulaikymo centruose JT panosėje, ir šios įstaigos gauna milijonus eurų ES pinigų, rodo AP tyrimas. Daugelis migrantų iš sulaikymo centrų tiesiog pradingsta – dauguma jų būna perparduodami žmonių kontrabandininkams arba kitiems centrams.
Kai kurie kovotojai veikia išvien su Libijos pakrančių apsaugos daliniais. Pastarieji yra apmokomi europiečių ir yra aprūpinami įranga, tikintis, kad šios tarnybos atgrasys migrantus, siekiančius pasiekti Bendriją jūros keliu. AP išsiaiškino, kad pakrančių apsaugos tarnybos nariai kai kuriuos sučiuptus migrantus grąžina į sulaikymo centrus pagal susitarimą su sukarintomis grupėmis, bet daliai leidžia išplaukti į Europą, gavę kyšių.
Šiame išnaudojimo ir žmonių kontrabandos rate dalyvaujančios sukarintos grupės taip pat siurbia ES lėšas, per Jungtines Tautas skiriamas migrantams maitinti ir teikti jiems kitokią pagalbą. Dėl šios priežasties daugybė žmonių priversti kęsti badą.
Pavyzdžiui, derybos dėl JT gabenamų maisto produktų tiekimo buvo vykdomos su bendrove, kontroliuojama vienos sukarintos grupės lyderio, nors kiti JT darbuotojai skambino pavojaus varpais dėl bado jo prižiūrimame sulaikymo centre, rodo AP gauti elektroniniai laiškai ir interviu su mažiausiai šešiais Libijos pareigūnais.
Daugeliu atveju šie pinigai keliauja į kaimyninį Tunisą, kur būna išplaunami, o vėliau grįžta kovotojams Libijoje.
Pačios ES dokumentai rodo, kad blokas suvokė pavojus, keliamus pastangų perduoti migracijos krizės sprendimą Libijai. Mažiausiai nuo 2017 metų biudžeto dokumentuose dėl 90 mln. eurų finansavimo perspėjama dėl vidutinės arba didelės rizikos, kad Europos skiriama parama tik paskatins tolesnius žmogaus teisių pažeidimus.
Nepaisant jų vaidmens migrantų sulaikymo centrų sistemoje, tiek ES, tiek JT išreiškė norą, kad šios įstaigos būtų uždarytos. Europos Sąjunga argumentuoja, kad, remiantis tarptautine teise, ji nėra atsakinga už padėtį šiuose centruose ir kad pasitiki Jungtinėmis Tautomis, jog europiečių pinigai Libijoje bus leidžiami atsakingai.
Jungtinės Tautos savo ruožtu aiškina, kad privalo bendradarbiauti su sulaikymo centrų valdytojais, kad ir kas jie būtų, siekiant išsaugoti prieigą prie pažeidžiamų migrantų. Po dvi savaites trukusių AP užklausimų JT pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) nurodė nuo sausio 1-osios sutartis dėl maisto ir pagalbos siuntų tiekimo migrantams sudarinėsianti tiesiogiai, o ne per tarpininkus.
