Europos Parlamentas rugsėjį nubalsavo, kad „Google“, „Facebook“ ir kitos didžiosios technologijų bendrovės turi mokėti tam tikrą autorių teisių mokestį už jų naudojamus žiniasklaidos pranešimus.
Žiniasklaidos organizacijos gyrė šį istorinį sprendimą. Jos tvirtina, kad daug metų buvo nesąžiningai išnaudojamos interneto paieškos sistemų ir naujienų agregatorių bei negaudavo atlygio už naudojimąsi jų turiniu.
Vadinamoji autorių ir gretutinių teisių direktyva turi užtikrinti, kad tokio turinio kaip naujienų pranešimai, muzikos įrašai ar filmai – naudojimą skaitmeninėje erdvėje autoriams būtų sąžiningai atlyginama.
Tačiau 100 autoritetingų žurnalistų grupė antradienį perspėjo, kad technologijų milžinių intensyvus lobizmas dėl direktyvos, kuriai dar turėtų pritarti ES ministrų taryba ir Europos Komisija, „atima esmę iš šio dokumento“.
Didžiosios turinio skelbėjos, įskaitant naujienų agentūrą AFP, ragino atlikti reformą pagal šios direktyvos 11-ąjį straipsnį, apibrėžiantį gretutines teises. Jis numato, kad laikraščiai, žurnalai ir naujienų agentūros turėtų gauti atlygį, kai „Google“ arba kiti tinklalapiai pateikia nuorodas į jų kuriamą turinį
Šie pakeitimai laikomi itin svarbiais, siekiant užtikrinti kokybišką žurnalistiką ir grąžinti tradicinių žiniasklaidos įmonių menkstančias pajamas.
Tačiau reformos šalininkai tai vadina „nuorodos mokesčiu“, slopinsiančiu diskusijas internete.
„Pagalvokite apie tiriamąjį darbą, reikalingą paskelbti antraštei „Bagdado šiitų rajone per mirtininko ataką žuvo 32 žmonės, sako policija ir ligoninės“, – AFP korespondentas Artimuosiuose Rytuose Sammy Ketzas rašo atvirame laiške Europos Sąjungai, kuriam palaikymą išreiškė daug garsių žurnalistų visame pasaulyje.
„Kad brūkštelėtų šią paprastą eilutę, žurnalistas paklausė policijos, kad nustatytų, kokio pobūdžio sprogimas įvyko, paskambino ligoninėms, kad nustatytų aukų skaičių, aplankė sprogimo vietą, kad ją aprašytų ir paklausinėtų liudininkus“, – pridūrė jis.
„Kartais jis gali rizikuoti gyvybe, nes neretai surengiama pakartotinė ataka... Taip neseniai nutiko Kabule, kai gyvybių neteko devyni žurnalistai ir fotografai, įskaitant AFP (reporterį) Shahą Marai“, – rašo S. Ketzas.
Atviros durys melagingoms naujienoms
Tačiau lobistai stengiasi, kad direktyva „nebūtų taikoma nuorodoms į „faktinę medžiagą“ ir „trumpoms ištraukoms“, siekdami apeiti naujienų agentūras ir specializuotas žiniasklaidos priemones bei sumažinti gretutinių teisių apsaugos laikotarpį“, aiškino S. Ketzas.
Tačiau būtent šie trumpi pranešimai, kurie „yra labai gausiai skaitomi... generuoja milijonus sąveikų internete ir tuo pačiu – reikšmingas pajamas platformoms“, pabrėžė žurnalistas.
Dėl interneto milžinių, daugelio kaltinamų pagalba platinant melagingas naujienas, politikos žurnalistams tampa beveik neįmanoma patikrinti faktų tikrumą, teigė S. Ketzas.
„Galiausiai ši aikštelė bus palikta tiems, kas platina melagingas naujienas“, – pridūrė žiniasklaidos veteranas.
„Atribojus trumpas ištraukas nuo gretutinių teisių leidėjai ir naujienų agentūros galės samdyti mažiau žurnalistų, uždaryti savo biurus Afganistane, Irake, Irane, Šiaurės Korėjoje“ ir kitur, rašo S. Ketzas.
„Kas tuomet bus informacijos šaltiniai? Valstybinė žiniasklaida? Dezinformacijos kampanijos, vedamos autoritarinių režimų?“ – klausė jis.
„Neleiskime „botams“ ir „trolių fermoms“ atimti darbą iš žurnalistų; neleiskime, kad interneto išsigalvojimai pakeistų patikrintus faktus“, – ragino S. Ketzas.
Tačiau technologijų milžinės atkakliai priešinosi naujajai direktyvai, ypač jos 13-ajam straipsniui – siūlymui, kad interneto platformos taptų teisiškai atsakingos už jų vartotojų internetu skelbiamą autorinių teisių saugomą turinį.
Pasak jų, tai varžytų kūrybingumą ir užkirstų kelią paprastiems vartotojams platinti vadinamuosius memus ir perdirbinius.
Tačiau žurnalistai tvirtina, kad šie argumentai yra „melas“.
„Laisva prieiga prie tinklo išliks, nes interneto milžinės, dabar nemokamai naudojančios žiniasklaidos turinį“, turi galimybių atlyginti žiniasklaidai neprašydamos mokesčio iš vartotojų, sakoma reporterių ankstesniame atvirame laiške europarlamentarams.
