Jungtinių Tautų Organizacija reiškia susirūpinimą nemažėjančiu pavogtų vaikų, kurie paverčiami negailestingais žudikais, skaičiumi. Įvairiose pasaulio šalyse daugiau kaip 300 000 vaikų kasdien verčiami žudyti, sprogdinti ir luošinti kitus.
Mažieji kariai, pavogti iš artimųjų, priversti gyventi pasibaisėtinomis sąlygomis, kęsti smurtą ir vykdyti sunkiai protu suvokiamus nusikaltimus. Daugiausiai tokių vaikų, kurie pabunda ir užmiega su ginklu rankose, šiandien suskaičiuojama Afrikoje. Mažamečiai nuo 6 iki 10 metų įtraukiami į Somalio islamo grupuotę „Al Shabab“, Kongo ir Ugandos sukilėlių pulkus, kovoja Siera Leonėje.
Mozambiko sukilėlių armijoje vaikai sudaro net 40 procentų karių. Vaikų įtraukimas į karą paplitęs ir Azijoje – šimtai vaikų, vilkdami už save sunkesnius ginklus, klajoja Indijos, Malaizijos, Irano ir Afganistano dykumose bei džiunglėse.
Noras Mohamadas, sulaukęs vos 14 metų, buvo priverstas tapti savižudžiu. Afganistano talibų kovotojai mažametį pagavo vagiantį ir už bausmę skyrė jam „itin svarbią misiją“ – apsijuosus sprogmenimis susisprogdinti prie Amerikos karinės bazės centriniame Afganistane.
Persigandęs vaikas buvo įtikinėjamas, kad mirties nereikia bijoti, o už jo drąsą dievas jį gausiai apdovanosiąs. Tačiau dievo dovanos nepilnamečiui nedaug terūpėjo – beeidamas link pastato, prie kurio turėjo įvykdyti savižudišką išpuolį, N. Mohamadas persigalvojo ir nusiplėšęs sprogmenų prigrūstą liemenę kiek įkabindamas puolė bėgti. Talibai vaiko nesivijo, tačiau neturėdamas kur eiti, jis kelias paras praleido miegodamas tiesiog gatvėje.
Galiausiai vaikas pasiryžo pasibelsti į amerikiečių bazės, kurią turėjo susprogdinti, duris. Pagal N. Mohamado pateiktą informaciją Amerikos kareiviai surado talibų ginklų slėptuvę, tačiau už pagalbą vaikas buvo ne apdovanotas, o atiduotas Afganistano saugumo pajėgoms, kurios jį uždarė į kalėjimą. Šiuo metu N. Mohamadas, laukdamas teismo, dienas leidžia paauglių kalėjime Kabule. Kokie kaltinimai bus pateikti vaikui ir kokia bausmė jo laukia – niekas neatskleidžia.
Karinis rengimas
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba prieš dvi savaites priėmė rezoliuciją prieš vaikų verbavimą ir vertimą tapti kariais, tačiau tai problemos toli gražu neišsprendė. Nors pasaulyje sukurta ne viena organizacija, besirūpinanti mažųjų kovotojų išlaisvinimu ir grąžinimu tėvams bei reintegravimu į visuomenę, žiaurūs trečiųjų šalių armijų, politinių grupuočių ir sukilėlių pulkai nesiliauja grobę mažamečių.
Liepos pradžioje trys mažieji kariai buvo išvaduoti Filipinuose. „Naujosios kartos armija“, kuri veikia Barangajaus džiunglėse, vaikus prisiviliojo siūlydama palaikyti ginklus ir užsidirbti pinigų. Vienas iš išvaduotų dvylikamečių pasakojo, jog keletas vyrų prie jo prisiartino, kai šis iš upelio sėmė vandenį. „Jie pasakė, kad aš stiprus vyras, tad man reikėtų prisidėti prie jų. Be to, žadėjo duoti pinigų, kuriuos galėsiu skirti savo sunkiai gyvenančiai šeimai“, – atskleidė mažasis kovotojas.
Tuo tarpu Afrikos valstybėse veikiančios sukilėlių grupuotės nė nesivargina vaikų įtikinėti – jie paprasčiausiai grobiami iš namų ar mokyklų. Nepaklusnieji iškart nušaunami, o kiti turi pereiti „karinio parengimo mokyklą“.
„Kai kareiviai atvyko į mano kaimą, jie ieškojo mano brolio, kuriam tada buvo 17 metų. Paklaustas, ar jau yra pasirengęs kariauti, šis atsisakė, tad buvo iškart nušautas. Tada jie paklausė, ar aš pasirengęs užimti brolio vietą. Kadangi mirti nenorėjau – pasakiau, kad esu pasirengęs. Man buvo 9 metai“, – pasakojo iš Ugandos sukilėlių nagų išvaduotas nepilnametis.
Tam, kad vaikas įrodytų savo pasiryžimą tapti kariu, jis turėjo nužudyti mažametę savo kaimynę. Maždaug 4 metų mergaitė buvo pastatyta prieš devynmetį ir jam įsakyta nušauti ją vieninteliu šūviu. „Man labai drebėjo rankos, bet supratau, kad kito pasirinkimo neturiu, tad susikaupiau ir šoviau“, – prisiminė buvęs karys.
Žudymas ir luošinimas tampa vaikų kasdienybe. „Karinio parengimo“ metu jie siunčiami į atokius kaimus, kuriuose jiems nurodoma išžudyti vietinius gyventojus, išprievartauti bent keletą mergaičių, o vėliau viską sudenginti. Labiausiai besispyriojantys žiauriai baudžiami, pripratinami prie narkotikų. Organizacijos „Išgelbėkime vaikus“ darbuotojai, visame pasaulyje teikiantys pagalbą nuo karo nukentėjusiems vaikams, pasakoja, jog kai kurie buvę kariai neprisimena nei savo padarytų žiaurių nusikaltimų, nei tuomet juos kamavusių jausmų. „Jie buvo paversti mažais zombiais, kurie neturėjo baimės ir gailesčio. Tokius traumuotus vaikus grąžinti į gyvenimą be galo sudėtinga“, – sako organizacijos atstovai. Kai kurie mažamečiai, nepažinę kitokio gyvenimo, patys pabėga nuo savo gelbėtojų ir grįžtą į karių gretas.
Tarnauja mergaitės
Pastarosiomis dienomis daugiausiai vaikų į karą įtraukiama Somalyje. Čia žudyti ir tarnauti kariams verčiamos net mažametės mergaitės. Dažniausiai jos paverčiamos sekso vergėmis ir nuolat prievartaujamos, bet kartais siunčiamos atlikti žvalgybą priešo teritorijoje.
„Kareiviai įsiveržė į mokyklą pamokų metu. Mokytojas nepakluso jų nurodymams, todėl buvo nušautas. Tuo tarpu man ir dar 5 mergaitėms buvo nurodyta lipti į sunkvežimį. Iš viso iš mokyklos buvo išvesdinta apie 50 vaikų“, – pasakojo Somalio islamistinėje grupuotėje „tarnavusi“ vienuolikmetė Saghira. Mergaitei pasisekė, jog ji liko gyva, mat daugelis su ja iš mokyklos pagrobtų vaikų žuvo – islamistai vaikus siųsdavo į minų lauką, kad šiems susprogus galėtų nesibaimindami jį pereiti. „Mano akyse žuvo daugelis klasės draugų ir mano devynmetė sesuo. Aš keletą mėnesių buvau prievartaujama, marinama badu ir mušama. Turėjau virti valgį, tampyti sunkius nešulius. Kariai nuolat gąsdino, jog jeigu sugalvosiu pasprukti, jie suras mano šeimą ir ją išžudys, o man nupjaus galvą“, – košmariškais prisiminimais dalijosi Saghira.
Lėtas teisingumas
Prieš keletą dienų pasaulį apskriejo nuotraukos iš Libijos. Jose užfiksuoti mažamečiai su Kalašnikovo automatais. Įtariama, jog vaikai apmokomi naudotis ginklais, o vėliau bus siunčiami kovoti prieš vyriausybinę armiją. „Tokie dalykai yra netoleruotini. Iš šių vaikų yra atimta vaikystė, jie negali lankyti mokyklos ir žaisti su draugais, mažieji kariai priversti nuolat baimintis dėl savo gyvybės. Apmaudu ir tai, jog tokio šiurpaus nusikaltimo kaltininkai nubaudžiami nedažnai“, – sako vaikų karių demobilizacijos, nuginklavimo ir reintegravimo į visuomenę programos atstovai.
Nors daugelio pasaulio valstybių įstatymuose numatyta, jog į kariuomenę gali būti šaukiami tik asmenys, sulaukę 18 metų, įvairioms grupuotėms, grobiančioms vaikus, tai ne kliūtis. Neretai tarptautinių organizacijų apklausiami sukilėlių lyderiai tikina, jog vaikai prie kovotojų prisijungia savo noru. Nors nevyriausybinėms armijoms tarptautiniai įstatymai negalioja, vis dėlto jų lyderiai gali būti teisiami 1998 metais įsteigtame Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme. Šio teismo suformuotoje praktikoje pabrėžiama, jog jaunesnių nei 15 metų vaikų vertimas kariais yra karo nusikaltimas.
2003 metais šis teismas pirmą kartą išdavė arešto orderį Demokratinės Kongo Respublikos ir Ugandos ginkluotųjų grupuočių vadams. Už mažamečių įtraukimą į karą Kongo patriotinio susivienijo vadovas Tomas Lubanga vis dar laukia teismo sprendimo. Jo byla pradėta nagrinėti tik 2009 metais, bet vis dar nebaigta. Sukilėlių vadui gresia įkalinimas iki gyvos galvos.
