Vatikanas susiduria su vis didėjančiu spaudimu apvalyti Bažnyčios gretas nuo kunigo tarnystei netinkamų asmenų. Anksčiau Bažnyčios gretas drebino skandalai dėl mažamečius seksualiai išnaudojančių kunigų. Dabar Italijoje rastas ilgai ieškotas dvasininkas, kaltinamas dalyvavimu 1994 metais Ruandoje vykdytame genocide. Kunigas Emmanuelis Uwayezu Italijoje dirbo prisidengęs išgalvotu vardu.
Netoli Florencijos esančio Empolio vyskupijoje dirbusiam kunigui jau parengtas tarptautinis arešto orderis. Dvasininkas kaltinamas tiesiogiai dalyvavęs nužudant daugiau kaip 80 mokinių nuo 12 iki 20 metų. Visiems jiems gyvybė buvo atimta katalikiškoje meno mokykloje, kuriai tuo metu vadovavo E. Uwayezu.
Viena iš žudynes išgyvenusių merginų, kaip rašo „The Times“, šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje. Ji iki šiol sapnuoja košmarus ir baiminasi viešai atskleisti savo vardą. Ši mergina prieš porą savaičių atpažino tėvą E. Uwayezu ir papasakojo, kaip jis į mokyklą atvežė karius ir leido jiems žudyti tutsių etninei grupei priklausančius mokinius.
„Jis atrodė esąs patenkintas tuo, ką daro. E. Uwayezu liepė mums pasilikti klasėje. Kai kurie virtuvėje tuo metu dirbę žmonės buvo nušauti jo akivaizdoje, tačiau jis nepratarė nė žodžio. Kiti buvo mirtinai sukapoti, išprievartauti ar net palaidoti gyvi. Dabar E. Uwayezu mėgaujasi gyvenimu. Ar jis iš tikro yra dvasininkas?“ – apie Empolio vyskupijoje besislapsčiusį Dievo tarną kalbėjo košmarus mokykloje išgyvenusi moteris.
Purtosi kaltinimų
E. Uwayezu neigė dalyvavęs genocide ir aiškino, kad bandė apsaugoti mokinius. Kunigas aiškino, kad kaltė dėl mokinių mirties neduoda jam ramybės iki pat šios dienos. E. Uwayezu, kaip ir kitas liūdnai pagarsėjęs Ruandos dvasininkas Athaneseʼas Seromba, yra etninis hutas, o šios grupės radikalai 1994 metais siekė Ruandoje išnaikinti tutsių mažumą.
Abu kunigai, padedami juos remiančių tikinčiųjų, po genocido pabėgo į Italiją, kur pradėjo naują gyvenimą ir kunigavo, gavę paties Florencijos arkivyskupo leidimą. A. Seromba buvo suimtas 2002 metais. Jo byla, nagrinėta Jungtinių Tautų (JT) karo nusikaltimų teisme, šokiravo visą tarptautinę bendruomenę.
Išžudė tikinčiuosius
A. Seromba tapo pirmuoju kunigu, teisiamu JT karo nusikaltimų tribunole. Vykstant tutsių genocidui, šis Dievo tarnas darbavosi vakarinėje šalies dalyje esančioje Nijangės (???) vyskupijoje. Genocidui įsismarkaujant, A. Serombos bažnyčioje prisiglaudė 2 tūkst. žiaurios mirties išvengti bandančių tutsių. Tačiau kaip tik prieglobstis pas katalikų dvasininką jiems tapo mirtinais spąstais.
Teigiama, kad A. Seromba įsakė sulyginti bažnyčią su žemėmis. Didžioji dauguma prieglobsčio šventovėje ieškančių tutsių žuvo po griuvėsiais, o likusius gyvus A. Seromba įsakė nušauti. Netrukus jis pabėgo į Italiją, kur prisidengęs išgalvotu Anastasio Sumbos Buros vardu sėkmingai darbavosi bažnyčioje netoli to paties Empolio.
Tribunolui dvasininkas pasidavė 2002 metų vasario 6 dieną, tačiau kategoriškai paneigė visus jam inkriminuotus kaltinimus dėl genocido ir nusikaltimų žmogiškumui. A. Serombos byla buvo pradėta nagrinėti 2004 rugsėjo 20 dieną ir po kiek daugiau nei poros metų teismas pagaliau paskelbė nuosprendį – 15 metų kalėjimo.
A. Seromba su tokia bausme nesutiko ir padavė apeliaciją. Pernai kovą apeliaciją nagrinėjęs teismas nusprendė, kad kunigui buvo skirta per švelni bausmė, ir pasmerkė jį kalėti iki gyvos galvos.
Vatikanas gynė žmogžudžius
Nors teismui abejonių dėl A. Serombos kaltės nekilo, Vatikanas ilgą laiką atkakliai gynė šį dvasininką. Atvirai kišdamasis į pasaulietinės valstybės reikalus, Vatikanas taip pat ginčijo teismo sprendimo, kuriuo ilgam buvo įkalintos dvi genocide dalyvavusios benediktinų vienuolės iš Ruandos, objektyvumą.
Kaip rodo surinkti faktai, 1994 metų balandžio 22 dieną hutų ekstremistai puolė Pietų Ruandoje esantį Sovu vienuolyną (??). Dalis vienuolyne prieglobstį radusių tutsių pasislėpė garaže ir atsisakė pasiduoti. Tuomet hutų kovotojai nusprendė garažą sudeginti su visais jame esančiais žmonėmis. Vienas iš žudynes išgyvenusių asmenų Seraphineʼas Mukamana vėliau Briuselio teisme paliudijo matęs, kaip vienuolės Gertrude ir Maria Kisito padėjo ekstremistams atnešdamos jiems degiojo skysčio. Teismas pripažino, kad minėtosios vienuolės prisidėjo prie 5 tūkst. jų vienuolyne besiglaudusių tutsių nužudymo.
Bažnyčia nesipriešino genocidui
Ruandoje 1994 metais Romos katalikų bažnyčia buvo antra galingiausia institucija po šalies Vyriausybės. Ši šalis iki tol buvo vadinama krikščioniškiausia Afrikos valstybe. Katalikų bažnyčiai priklausė 50 proc. Ruandos gyventojų, o mažiausiai 12 proc. šalies gyventojų priklausė kitoms krikščioniškoms bažnyčioms.
Romos katalikų bažnyčia smarkiai prisidėjo prie atskiros hutų tapatybės formavimosi. Nemažos dalies hutų atsivertimas į katalikybę itin sustiprino Vatikano įtaką Ruandoje. Bažnyčia mainais už tai rėmė hutų nacionalizmą ir taip netiesiogiai prisidėjo prie priešpriešos Ruandos visuomenėje augimo.
Kaip rašo „The Times“, dalis bažnyčios hierarchijos atvirai susidėjo su genocidą rengusiais hutų ekstremistais ir nesugebėjo užkirsti kelio kraupioms skerdynėms. Per 100 dienų trukusias žudynes gyvybės neteko 800 tūkst. tutsių. Kai kurie dvasininkai ir vienuoliai patys dalyvavo žudynėse.
Katalikų ir protestantų dvasininkai Ruandoje vykusias žudynes sugebėjo bendru pareiškimu pasmerkti tik prabėgus 5 savaitėms nuo genocido pradžios. Šį kreipimąsi, raginantį siekti taikos, pasirašė ir keli žudynėmis vėliau apkaltinti dvasininkai.
Gausu kraupių pavyzdžių
Verta pabrėžti, kad žudynėse dalyvavo ne tik Katalikų bažnyčios nariai, bet ir kitų krikščioniškų denominacijų atstovai. Tarptautiniame Ruandos karo nusikaltimų tribunole buvo teisiamas ir anglikonų vyskupas Samuelis Musabyimana.
1994 metų gegužės 7 dieną į jo vadovaujamą Ruandos Šiogvės vyskupiją atvyko hutų ekstremistų būrys. Kreipdamasis į kovotojus, dvasininkas kalbėjo neprieštaraująs tutsių žudynėms, tačiau pareiškė nenorintis, kad žudynės būtų vykdomos jo vyskupijoje. Dvasininkas buvo suimtas 2001 metais ir nedelsiant išduotas Tanzanijos tribunolui. S. Musabyimana mirė 2003-iaisiais taip ir nesulaukęs savo bylos nagrinėjimo.
Tąkart Anglikonų bažnyčia nedelsdama pripažino S. Musabyimanos kaltę ir priėmė sprendimą jį ekskomunikuoti. Vatikanas tesugebėjo pareikšti, kad Romos katalikų bažnyčia negali būti laikoma kalta dėl savo narių vykdomų nusikaltimų.
TIK FAKTAI
Genocidas Ruandoje prasidėjo 1994 metų balandžio 6 dieną, kai buvo numuštas prezidento Juvenalio Habyarimanos lėktuvas.
Per genocidą galėjo žūti apie penktadalis visų Ruandos gyventojų.
Šio nusikaltimo metu hutai siekė išnaikinti tutsių mažumą, kurią vadino tarakonais.
Bažnyčia genocidą sugebėjo pasmerkti tik po 5 savaičių nuo jo pradžios.
Iš viso per genocidą žuvo 800 tūkst. tutsių ir nuosaikių hutų.
