Teksaso valstijoje, Dalase gyvenantis Paulas Alexanderis (70 m.) yra gyvas to pavyzdys. Poliomelitu vyras susirgo dar 1952-aisiais, kai jam buvo tik 6 metai. Nuo tos dienos visą gyvenimą vyras negali pajudinti beveik viso kūno.
Kaip jis išliko gyvas? Jam padėjo aparatas, vadinamas „geležiniais plaučiais“. Tik jo dėka Paulas šiandien vis dar gyvas.
Nepaisant to, 2015-aisiais, sustreikavus aparatui, jo gyvybei buvo kilęs pavojus. Jokios paramos iš gamintojų ar draudimo kompanijų negavęs vyras sukūrė vaizdo įrašą ir jį patalpino „YouTube“ platformoje. Paulas prašė pagalbos ir ieškojo žmogaus, galinčio pataisyti jam gyventi padedantį aparatą.
„Paulas Alexanderis „geležiniuose plaučiuose“ guli nuo tada, kai buvo 6-erių. Jau seniai niekas nebegamina šiai mašinai skirtų dalių. Net tie, kurie pagamino šį aparatą, dėl nusidėvėjusių dalių negali jo sutaisyti“, - sakė vyro draugas, internete patalpinęs vaizdo įrašą.
Vyro laimei, Bradys Richardsas, vadovaujantis „Environmental Testing Laboratory“, pamatęs vaizdo įrašą nusprendė jam padėti.
Geležinių plaučių pradžia
Šį straipsnį skaitantiems jauniems žmonėms norime priminti, kad poliomelitas – užkrečiama liga, sukelianti rankų, kojų ir kvėpavimo raumenų paralyžių.
„Poliomelitą sukeliantis virusas naikina tam tikras smegenų dalis“, - pasakojo Richardas Bruno.
Šiais laikais šia liga susirgti tikimybė labai maža, tačiau tie, kurie nėra pasiskiepiję, vis dar gali užsikrėsti.
„Šių laikų tėvai nesuvokia, kokia rimta liga buvo poliomelitas, dėl to labai sunku juos įtikinti paskiepyti savo vaikus“, - tęsė jis.
Vienas iš rimčiausių poliomelito protrūkių JAV įvyko 1952-aisiais. Šia liga susirgo net 58 tūkst. žmonių, iš kurių net 21269 liko paralyžiuoti, o 3145 mirė.
„Buvo uždarinėjami teatrai, baseinai ir kitos viešos įstaigos. Šeimos vengdavo leisti vaikams žaisti lauke, kadangi jie bijojo, kad jų atžalos bus užkrėstos šia pavojinga liga“, - teigė R.Bruno.
Būtent dėl tos priežasties 5-ąjame ar 6-ąjame dešimtmetyje buvo išrasti „geležiniai plaučiai“. Ligoninės buvo užtvindytos šiais cilindro formos akvariumą primenančiais aparatais ir juose gulinčiais pacientais.
Laimei, 1955-aisiais amerikietis Jonas Salko sukūrė skiepą. Ši liga visiškai išnaikinta tik 1979-aisiais.
Deja, keli pacientai, kurie negalėjo gauti reikiamo gydymo ar vaistų iki 1979-ųjų, visą likusį gyvenimą turėjo kvėpavimo problemų. Šie žmonės išgyveno tik „geležinių plaučių“, padedančių žmogui kvėpuoti, dėka.
Kvėpuoti leidžiančiame akvariume, kurį sukūrė ir iki 7 dešimtmečio juo rūpinosi kompanija „March of Dimes“, ant metalinio padėklo atsigula žmogus, o jo galva išlindusi į lauką. Dėl susidariusio vakuumo, rankiniu būdu deguonimi aprūpinami paciento, kurio nervų ir kvėpavimo sistemas sunaikino pavojingas virusas, plaučiai.
Paulo stebuklas
Kai pamatęs Paulo vaizdo įrašą Bradys nusprendė jam padėti, mechanika kaip pomėgiu užsiimantis vyras kartu su savo komanda, pirmą kartą išvydę kvėpavimo aparatą, buvo nustebinti.
„Kai aparatą atsivežėme į savo dirbtuves, vienas iš jaunesnių mano darbuotojų paklausė, ką aš veikiu su šia mėsos rūkymo mašina. Paaiškinau jam, tai visai ne tai, apie ką jis galvoja. Šis aparatas vadinamas „geležiniais plaučiais““, - pasakojo vyras.
Po kelių mėnesių Richardsas grąžino Paului visiškai sutvarkytą aparatą.
„Metų metus ieškojau žmogaus, žinančio, kaip veikia šie „geležiniai plaučiai“. Tai, jog toks asmuo atsirado, prilygsta stebuklui“, - sakė Paulas.
Kai įmonė „March of Dimes“ šių mašinų priežiūrą perleido kompanijai „Lifecare Services“, pastaroji visus poliomelitu sergančius žmones bandė įtikinti pradėti naudotis pigesnėmis ir ne tokiomis griozdiškomis priemonėmis jų kvėpavimui palaikyti. Tačiau Paulas yra vienas iš 3 pliomelito pacientų, vis dar besinaudojančių šiuo atgyvenusiu aparatu.
„Kai apsigyveni „geležiniuose plaučiuose“, ten praleidi tiek daug laiko, šis aparatas tampa tavo dalimi. Jei kas nors paliečia aparatą, visa tai jaučiu ir aš. Jaučiu visas sukeliamas vibracijas. Atsiradus bet kokiems, net mažiausiems, sutrikimams, pasikeičia kvėpavimas“, - pasakojo Paulas. „Taip, „geležiniai plaučiai“ yra dalis manęs. Aš labai bijau.“
