Naujų duomenų PSO ataskaitoje „pakanka, kad visi mes nepaprastai susirūpintume“, žurnalistams sakė PSO visuomenės sveikatos ir aplinkos departamento vadovė Maria Neira.
Ši problema didžiausia miestuose, bet oro kokybė kaimiškosiose vietovėse taip pat yra blogesnė negu daugelis įsivaizduoja, sako PSO ekspertai.
Neturtingesnėse šalyse oras yra daug labiau užterštas nei išsivysčiusiame pasaulyje, bet tarša „veikia praktiškai visas šalis pasaulyje ir visas visuomenės dalis“, sakoma M.Neiros pareiškime. “Tai kritinė padėtis visuomenės sveikatos srityje”, - pabrėžė ji.
Ekspertė pažymėjo, kad pernelyg delsiama imtis veiksmų oro taršai mažinti, ir paragino vyriausybes mažinti automobilių skaičių keliuose, gerinti atliekų tvarkymą ir propaguoti „švarų“ kurą maistui gaminti. Antradienį paskelbta ataskaita pagrįsta duomenimis, surinktais iš daugiau kaip 3 tūkst. vietų visame pasaulyje.
Nustatyta, kad „92 proc. pasaulio populiacijos gyvena vietose, kur oro kokybė blogesnė nei leidžia PSO limitai“. Rengiant išvadas didžiausias dėmesys buvo skiriamas kenksmingoms dalelėms, kurių diametras mažesnis nei 2,5 mikrometrai (PM2.5). Tarp jų yra tokių toksinų kaip sulfatai ir suodžiai, kurie gali prasiskverbti giliai į plaučius ar širdies ir kraujagyslių sistemą.
Oras, kurio viename kubiniame metre yra daugiau kaip 10 mikrogramų PM2.5, laikomas neatitinkančiu standartų. Kai kuriuose regionuose palydovų surinkti duomenys buvo papildyti PM2.5 matavimais, bet didelėje besivystančio pasaulio dalyje tokie duomenys vis dar nėra renkami, tad PSO turėjo kliautis apytikriais apskaičiavimais.
Vis dėlto M.Neira sakė, kad PSO dabar turi daugiau informacijos apie oro taršą nei bet kada anksčiau.
6 mln. mirties atvejų per metus
PSO apskaičiavo, jog per metus daugiau kaip 6 mln. žmonių miršta dėl veiksnių, susijusių su užterštu oru lauke ir patalpose. Duomenys apie oro taršą lauke, su kuria siejama daugiau kaip 3 mln. mirties atvejų per metus, yra labiau pagrįsti tyrimais.
Tačiau užterštas oras patalpose gali būti toks pats žalingas, ypač neturtingose besivystančiose šalyse, kur maistas dažnai gaminamas deginant medžio anglis. Beveik 90 proc. su oro tarša susijusių mirčių užregistruojama šalyse, kur pajamos mažos ar vidutinės, nurodė PSO.
Pietryčių Azijoje ir Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje, įskaitant Kiniją, Malaiziją, ir Vietnamą, oras yra labiausiai užterštas, rodo duomenys. PSO visuomenės sveikatos ir aplinkos departamento koordinatorius Carlosas Dora sakė, kad kai kurių oro taršos prevencijos strategijų veiksmingumas yra ribotas. Pavyzdžiui, kasdieniai perspėjimai dėl oro kokybės, tokie, kaip kartais skelbiami Pekine, tikriausiai nelabai padeda vidutiniam gyventojui, nes tikrąjį pavojų kelia kvėpavimas užterštu oru ilgą laiką.
Buvimu patalpose tokią dieną, kai oras yra ypač užterštas, nelabai kas pasiekiama, sakė C.Dora. Be to, PSO nematė įtikinamų įrodymų, kad kaukės patenkinamai filtruotų užterštą orą, pridūrė jis. Gegužės mėnesį, remdamasi kitais duomenimis, PSO pranešė, kad 80 proc. pasaulio miestų gyventojų kvėpuoja prastos kokybės oru ir kad skurdesnėse šalyse šis skaičius šokteli iki 98 procentų.
