Visi šie žmonės serga mirtinomis ligomis ir tiesiog nori išvengti kančių, tačiau tokiems įstatymams masiškai priešinamasi visame pasaulyje. Bet kaip iš tiesų atrodo pagalbinė savižudybė? Pasirodo, ne viena tokia mirtis buvo rodoma ir per televiziją.
Pagalbinė savižudybė kelia aistras visame pasaulyje.
Kalifornijoje įstatymas įsigaliojo praeitų metų vasarą ir iš karto buvo kritikuojamas, kaip raginimas sunkiai sergantiems žmonėms užbaigti savo gyvenimą.
Atsirado teigiančių, kad sergantieji gali norėti pasitraukti ne laisva valia, o dėl aplinkinių spaudimo ar tiesiog nenorėdami būti našta. Kiti nuolat pabrėžia pagalbinės savižudybės ir religijos konfliktą, teigdami, kad tai yra nuodėmė, prieštaraujanti Dievo valiai ir galinti sukelti chaosą visuomenėje.
Tuo tarpu Šveicarijoje tokios diskusijos nėra labai aršios - visuomenė pritaria pagalbinei savižudybei, laikydami ją daug geresne alternatyva kankinančiai mirčiai. Šioje šalyje veikia nevyriausybinė, pelno nesiekianti organizacija „Dignitas“, kuri padeda žmonėms nusižudyti savo namuose arba organizacijos bute. Iš pradžių visuomet įsitikinama, kad žmogus kenčia ar serga mirtina liga, tik po to suteikiama paslauga. Ji, beje, yra gana brangi - skelbiama, kad mirtis su „Dignitas“ pagalba kainuoja 4000 eurų arba 7000 eurų, jei organizacija turi pasirūpinti ir laidotuvėmis.
Liberalūs Šveicarijos įstatymai sukėlė naują fenomeną - savižudybių turizmą. Į šią šalį, į „Dignitas“ rankas, keliauja žmonės iš viso pasaulio, siekdami užbaigti savo gyvenimą. 2011 metais Šveicarijoje buvo surengtas referendumas, kuriame buvo klausiama, ar pagalbinė savižudybė turi būti uždrausta ir ar „Dignitas“ ir kitos panašios organizacijos turėtų veikti tik su Šveicarijos piliečiais.
Referendumo rezultatai buvo vienareikšmiai - 84 % dalyvavusiųjų prieštarauja pagalbinės savižudybės uždraudimui, o 78 % neprieštarauja, kad į šalį šiuo tikslu važiuoja užsieniečiai.
„Dignitas“ jau padėjo daugiau nei dviem tūkstančiams žmonių. Organizacijos naudojamas metodas - pentobarbitalio perdoazimas. Iš pradžių žmogus išgeria vaistų nuo pykinimo, o po pusvalandžio - mirtiną dozę vandenyje ištirpinto pentobarbitalio.
Vaistai gali būti išgeriami per šiaudelį, jei žmogus yra per daug ligotas, kad gertų iš stiklinės. Pentobarbitalis sukelia mieguistumą, slopina centrinę nervų sistemą.
Po 3-5 minučių žmogus užmiega, tuomet panyra į komą, jo kvėpavimas darosi vis silpnesnis, kol galiausiai, praėjus maždaug 30 minučių po pentobarbitalio išgėrimo, žmogus miršta. Išskirtiniais atvejais „Dignitas“ naudoja ir kitus metodus. Pavyzdžiui, helio dujas. Šie metodai naudojami tam, kad nebūtų persekiojamas receptą išrašęs gydytojas.
Ne viena tokia savižudybė su „Dignitas“ pagalba buvo nufilmuota. Didelio dėmesio sulaukė Michèle Causse mirtis. Ši moteris, garsi lesbiečių teoretikė ir mokslinių darbų autorė, nesirgo mirtina liga. Jai buvo diagnozuota osteoporozė, ji sirgo astma, buvo netekusi inksto. Moteris nuolat jautė, kad jos kūnas silpsta ir darosi trapus, jai buvo sunku kvėpuoti, todėl suprastėjo jos gyvenimo kokybė. Jai buvo sunku vaikščioti, reikėjo aplinkinių pagalbos, didžiąją laiko dalį ji praleisdavo lovoje.
Pastebėjusi, kad kaulai darosi dar retesni, prancūzė nusprendė užbaigti savo gyvenimą su „Dignitas“ pagalba.
Žmonės stebėjosi tokiu gyvybingos ir energija trykštančios Causse sprendimu. Tačiau ji paaiškino, kad gyvenimas netenka formos ir ji nebėra pajėgi jį kurti pati, todėl renkasi pasitraukti oriai, kol jos liga nepablogėjo. Ji leido viską filmuoti ir rodyti per televiziją, norėdama parodyti, kad pagalbinė savižudybė nėra tokia, kokią daugelis įsivaizduoja. Causse nusižudė per savo 74-ąjį gimtadienį.
Nors visuomenė tam dar priešinasi, pagalbinė savižudybė plinta. Ji, priešingai nei eutanazija, nesusilaukia tokio didelio pasipriešinimo, nes žmogus visada sprendimą priima pats ir tik vėliau ieško organizacijų, kurios jam padėtų. Kitaip tariant, „Dignitas“ ir kitos panašios organizacijos ir gydytojai tiesiog yra šalia, kuomet žmogus nusižudo - greičiausiai ir be jų sergantis ir kenčiantis žmogus pasirinktų tą patį kelią.
Tačiau, kaip ir daugelis klausimų, šis dar ilgai turės dvi puses. Ne visi gydytojai ir ne visi sunkiai sergantys ligoniai pasisako už šią teisę. Medicinos mokslas juda į priekį, todėl teigiama, kad pagalbinė savižudybė jau nebėra būtina išeitis. Kenčiantiems žmonėms gali padėti ir nauji vaistai ar jų sistemos, tačiau visada bus tokių, kurie norės turėti galimybę priimti sunkų sprendimą pasitraukti iš gyvenimo.
