Tarptautinės federacijos už žmogaus teises (FIDH) ataskaitoje „išsamiai kataloguoja represinius veiksmus, susijusius su istorine atmintimi“, nukreiptus prieš istorikus, aktyvistus ir žurnalistus už jų pastangas gvildenti Rusijos istoriją.
Paryžiuje įsikūrusios FIDH pozicija atkartoja kritikų pareiškimus, kad Kremlius stengiasi kontroliuoti istorinį naratyvą skleisdamas valstybinę propagandą ir kišdamasis į istorikų ir aktyvistų veiklą, taikydamas cenzūrą ir bauginimus.
„Istorijos aiškintojų persekiojimo mastas Rusijoje jau pasiekė „nusikaltimų istorijai“ ribą', – sakoma organizacijos ataskaitoje.
FIDH „nusikaltimais istorijai“ laiko „įvairų kraštutinį piktnaudžiavimą istorija, vykdomą autoritarinių ir totalitarinių režimų“.
Grupė atkreipė dėmesį į „kalbos kriminalizavimą“ daugybe teisės aktų, taip pat istorijos veikalų cenzūrą ir draudimą visuomenei prieiti prie archyvų.
FIDH priminė kontroversišką atvejį, kai GULAGo priverstinio darbo stovyklų tinklo istoriją tyrinėjęs mokslininkas Jurijus Dmitrijevas 2020 metais buvo apkaltintas lytine prievarta prieš nepilnametę įdukrą ir nuteistas kalėti.
Jo šalininkai teigia, kad su istoriku buvo susidorota dėl jo pastangų tirti stalinizmo represijas, pavyzdžiui, ieškant Didžiojo teroro aukų grupinių kapaviečių.
Ataskaitoje Maskva taip pat kaltinama nesuteikusi „materialios arba simbolinės“ kompensacijos Sovietų Sąjungos laikų nusikaltimų aukoms.
FIDH pasmerkė „propagandos“ naudojimą peršant režimo naratyvą – steigiant „patriotines“ institucijas ir įvedant unifikuotus istorijos vadovėlius.
Ataskaitoje sakoma, kad ši propaganda sukūrė „nepakantumo atmosferą ir paskleidė baimę tarp nepriklausomų istorikų“.
Nuo prezidento Vladimiro Putino atėjimo į valdžią 2000 metais Kremlius visokeriopai stengėsi, kad Rusija vėl taptų pasaulio galybe, taip pat šlovino Sovietų Sąjungos pasiekimus, ypač pergalę Antrajame pasauliniame kare.
Pernai priimtoje atnaujintoje konstitucijoje Rusija apibūdinama kaip Sovietų Sąjungos „paveldėtoja“ ir privalanti „apsaugoti istorinę tiesą“.
Rusijos pareigūnai dažnai smerkia, anot jų, mėginimus „klastoti“ istoriją, karo memorialų griovimą ir šmeižtą prieš veteranus.
Anksčiau šią savaitę Valstybės Dūmos įstatymų leidėjai priėmė įstatymą, draudžiantį viešai neigti sovietų liaudies „lemiamą vaidmenį“ įveikiant nacistinę Vokietiją.
Kad įstatymas įsigaliotų, jį dar turi patvirtinti parlamento aukštieji rūmai – Federacijos Taryba ir pasirašytų V. Putinas, bet abu žingsniai laikomi tik formalumu.
