Apie tai jai anonimiškai papasakoti sutinka patys kariai.
Ekspertai įspėja apie nulinį karių lygį
Vienas iš jų – 31-erių Ivanas. Praėjus mažiau nei dviem savaitėms nuo įstojimo į kariuomenę, jis jau buvo priešakinėse linijose Rytų Ukrainoje ir dalyvavo puolimuose. Karys pasakojo, kad prieš vykdamas į karą jis baigė vos penkių dienų mokymus.
„Mūsų kuopoje buvo karys, kuris nežinojo, kaip veikia kulkosvaidis. Taigi aš tą vaikiną pamokiau, kaip išardyti ir surinkti kulkosvaidį. Nenorėčiau būti šalia jo mūšyje. Kaip galima taip kovoti?“ – žurnalistei pasakojo jis.
Panašu, kad tai nėra vienetinis atvejis. Karas Ukrainoje trunka jau daugiau nei penkis mėnesius, abi pusės patyrė didelių nuostolių. Skaičiuojama, kad Rusija neteko beveik 40 tūkst. karių. Akivaizdu, kad šalis galėtų susidurti su karių trūkumu.
Kaip sakė minėtos žurnalistės kalbinti ekspertai, tokie mokymai yra lygūs nuliui. Dėl žinių trūkumo kariai neturi pakankamai įgūdžių ir yra pasmerkti žūti.
„Savaitė [apmokymų] yra niekas – kariui tai tiesus kelias į ligoninę arba į lavonmaišius“, – kalbėjo nepriklausomas karinis analitikas Pavelas Luzinas.
Rusijos gynybos ministerija nurodo, kad kariams, pasirašantiems sutartis su Rusijos kariuomene, yra būtini intensyvūs keturių savaičių trukmės mokymai. Programa iš viso trunka 240 valandų, į ją įeina šaudymas, granatų mėtymas ir karinės taktikos studijos.
Tačiau žmogaus teisių grupės „Citizen“ direktorius Sergejus Krivenka sako, kad karo įkarštyje, panašu, šių standartų nėra laikomasi.
„Į mane nuolat kreipiasi tėvai, kurių vaikai pasirašė [karinę] sutartį ir jau po savaitės atsidūrė Ukrainoje“, – teigė S. Krivenka.
Penkių dienų pratybos
Ivanas balandžio mėnesį taip pat pasirašė trijų mėnesių sutartį su rusų gynybos ministerija.
„Kai prasidėjo specialioji karinė operacija – nors iš tikrųjų tai yra karas – priėmiau tai kaip asmeninę tragediją. Pasakiau sau, kad noriu ten vykti ir niekas manęs nesustabdys. Esu patriotas“, – teigė Ivanas.
Netrukus jis buvo perkeltas į karinę bazę Rusijos Belgorodo mieste netoli sienos su Ukraina. Nepraėjus nė dviem savaitėms, jis atsidūrė fronto linijoje.
„Po visų medicininių patikrinimų manęs paklausė, ar esu pasirengęs poryt vykti į karinę bazę. Mus mokė penkias dienas, dar penkias dienas laukėme pajėgų rotacijos ir tada išvykome į [kovines] pozicijas“, – pasakojo jis.
Per tas penkias dienas kariai atliko keletą neformalių pratybų.
„Žinoma, to nepakako“, – sako jis.
Pastarąsias savaites žiniasklaidoje pasirodė daugiau panašių pasakojimų apie minimalų naujokų apmokymą.
Nors dauguma rusų vyrų yra atlikę bent vienerių metų privalomąją karinę tarnybą Rusijos ginkluotosiose pajėgose, vis tiek manoma, kad mokymai yra būtini siekiant atnaujinti įgūdžius.
Pagal Rusijos įstatymus šauktiniai negali būti siunčiami į mūšį, jei nėra baigę bent keturių mėnesių mokymų. Pasak eksperto P. Luzino, ta pati logika turėtų būti taikoma ir tiems, kurie pasirašo sutartį su kariuomene vykti į Ukrainą.
Ivano teigimu, penkių dienų mokymai, kuriuose jie dalyvavo, buvo intensyvūs. Mokymų metu su visais kariais buvo elgiamasi vienodai, nepriklausomai nuo jų patirties. Pasak Ivano, dauguma jų anksčiau nebuvo buvę karo zonoje, nors buvo ir tokių, kurie turėjo mūšio patirties, įskaitant Rusijos karines kampanijas Sirijoje ir Šiaurės Kaukazo Čečėnijos respublikoje.
„Poligone buvome nuo 10 iki 19 valandos. Pratinome kovinius įgūdžius, pastatų užėmimą ir šturmą, visavertę gynybą, darbą kovinėse grupėse, lauko mediciną, sužeistų karių evakuaciją ir gydymą. Daugiausia dėmesio buvo skiriama tiems įgūdžiams, kurie reikalingi tavo pareigoms – kulkosvaidininko, granatsvaidininko operatoriaus ir pan.“ – pasakojo Ivanas.
Nors tokio bazinio mokymo gali pakakti, kad kariai galėtų atlikti nesudėtingas užduotis mūšio metu, minėtos žurnalistės kalbinti kariniai ekspertai teigia, kad karinis mokymas turėtų būti daug platesnis.
„Reikia daug ko išmokti, kalbant apie koordinavimą ir bendradarbiavimą su komanda. Ir tai užima nemažai laiko“, – sakė Londone įsikūrusio Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto analitinio centro karinis analitikas Samuelis Cranny-Evansas.
Pasak JAV įsikūrusio analitinio centro vyresniojo tyrėjo ir buvusio Pentagono vyresniojo analitiko Daro Masikoto, kariuomenė pradėjo maišyti skirtingų dalinių karius.
„Kareiviai nepažįsta vadų, jie nežino, kur yra jų dalinys, kai jis kovoja lauke“, – teigė D. Masikotas.
„Be to, [Rusijos kariuomenėje] trūksta specialistų. Tai reiškia, kad sugedus kokiai nors įrangai, jie paprasčiausiai negali jos suremontuoti“, – pridūrė jis.
Nepaisant padėties mūšio lauke, vienas iš motyvų, skatinančių žmones užsirašyti į kariuomenę, akivaizdžiai yra pinigai, nes kariuomenė siūlo iki keturių kartų didesnius atlyginimus nei vietos vidurkis.
Ivanas pasakojo, kad jam mokama daugiau nei 240 tūkst. rublių (fiktyviu kursu – 3 794 JAV dolerių) per mėnesį.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo karo pradžios Rusija neteko 38 750 karių, 1700 tankų, 3905 šarvuočių, 221 lėktuvo, 188 sraigtasparnių, 703 bepiločių, 113 oro gynybos sistemų, 15 laivų ir kitos technikos.
