Prieš kelias dienas Čilę supurtęs žemės drebėjimas nusinešė daugiau nei 730 gyvybių.
Vakarų pusrutulį nuo šių metų pradžios sukrėtė jau antras galingas žemės drebėjimas. Šeštadienį siaura juosta Ramiojo vandenyno pakrantėje nusidriekusioje Čilėje itin stiprų (8,8 balo pagal Richterio skalę) žemės drebėjimą lydėjo cunamio bangos. Jos užliejo keliolika netoli Čilės esančių salų ir dešimtis gyvenviečių. Stichija palietė 80 proc. šalies teritorijos. Žemės drebėjimą juto ir kaimynė Argentina (čia žuvo du žmonės), o įvairaus stiprumo cunamio bangos pasiekė daugelį Ramiojo vandenyno pakrančių.
Rekordiniai smūgiai
„Haitis 2“ – taip pasaulio seismologai jau praminė žemės drebėjimą Čilėje. Stichija sugriovė dešimtis tūkstančių namų (iš viso suniokota apie 1,5 mln. pastatų), daugiau nei 2 mln. gyventojų paliko be pastogės. Nuostoliai šalies infrastruktūrai ir ūkiui, preliminariu skaičiavimu, gali siekti nuo 15 iki 30 mlrd. JAV dolerių. Ši stichinė nelaimė yra stipriausia šalyje nuo 1960 metų, kai Čilėje buvo užfi ksuotas galingiausias žemės drebėjimas pasaulyje per visą seismologinių stebėjimų istoriją. Tąkart požeminių smūgių stiprumas siekė 9,5 balo pagal Richterio skalę. Stichinė nelaimė įėjo į istoriją kaip Didysis Čilės žemės drebėjimas, pasiglemžęs iki 6 tūkst. gyvybių. Prieš penkiasdešimt metų daugiausia žmonių žuvo nuo cunamio bangų. 1939 metais Čilę sukrėtęs žemės drebėjimas nusinešė net 50 tūkst. gyvybių.
Šįkart karčią ankstesnių žemės drebėjimų patirtį įsisavinę pakrantės gyvenviečių žmonės, išlikę gyvi po požeminių smūgių, iškart stengėsi kopti į aukštesnes vietas, bėgo į kalnus. Tai daugybei čiliečių išgelbėjo gyvybę. Labiausiai nukentėjo pakrantės miestas Konstitusjonas. Čia žuvo iki 300 žmonių, daugelį jų pražudė cunamis. Po pirmojo, stipriausio, žemės drebėjimo smūgio ėjo daugybė silpnesnių. Iš viso nuo šeštadienio iki pirmadienio Čilėje buvo užfiksuota daugiau kaip šimtas skirtingo stiprumo požeminių smūgių.
Išgąsdino net Vankuverį
Žemės drebėjimo sukeltos cunamio bangos užliejo ne tik Čilės, bet ir kitų Pietų Amerikos valstybių – Peru, Ekvadoro, Kolumbijos – pakrantes. Iš unikalios gamtos kampelio – Ekvadorui priklausančių Galapagų salų – pasitelkus karo aviaciją buvo skubiai evakuoti gyventojai.
Silpstančios cunamio bangos pasiekė ir Šiaurės Ameriką. Netgi žiemos olimpinių žaidynių sostinėje – Kanados mieste Vankuveryje – buvo paskelbtas cunamio pavojus. Cunamis nusirito iki Havajų, Japonijos ir Rusijai priklausančių Kurilų salų. Čia stichija galutinai išsikvėpė: Šiaurės Japonijoje ir Kuriluose užfi ksuotos vienu dviem metrais aukštesnės bangos nei įprastai. Tačiau dėl visa ko japonų valdžia paskelbė cunamio pavojų, iš pakrančių trumpam buvo evakuota 230 tūkst. žmonių. Perspėjimo dėl cunamio pavojaus sulaukė netgi Antarktidos pakrantėse esančių mokslinių stočių darbuotojai.
Žuvo ir gelbėtojų
Kol kas neaišku, koks bus galutinis Čilėje siautėjusios stichijos aukų skaičius. „Daugybė žmonių dingo be žinios“, – kreipdamasi į šalies gyventojus pranešė Čilės prezidentė Mišelė Bačelet. Ji kreipėsi į Jungtines Tautas bei visą pasaulio bendruomenę, prašydama humanitarinės pagalbos. Stichijos nusiaubtai šaliai labiausiai trūksta lauko ligoninių, vaistų ir tvarsliavos, elektros generatorių, vandens valymo įrenginių, lengvų konstrukcijų surenkamų tiltų. Kalnuotai, sraunių upių išraižytai valstybei tiltų atstatymas šiuo metu yra itin opus klausimas.
Čilė neliks vieniša. Šalis jau dabar sulaukia užsienio paramos. Per pastaruosius pusantro mėnesio pasaulio bendruomenė labai aktyviai rėmė ir nelaimės sukrėstą Haitį. Pavyzdžiui, Europoje tik viena Baltarusija nesuteikė paramos šiai nelaimės ištiktai šaliai.
Pirmoji užsienio valstybė, atėjusi į pagalbą Čilei, buvo kaimynė Argentina, pati patyrusi šio žemės drebėjimo smūgius. Argentinoje naktį iš pirmadienio į antradienį taip pat užfi ksuotas 5,3 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas.
Net gelbėtojai, skubantys padėti nelaimės ištiktiems žmonėms, nėra apsaugoti nuo nelaimių. Vienas pirmųjų lėktuvų, skraidinusių humanitarinės pagalbos krovinius į Konsepsjono miestą, sudužo taip ir nepasiekęs tikslo. Žuvo visi šeši juo skridę žmonės.
Aukų mažiau nei Haityje
Žemės drebėjimas Čilėje buvo gerokai smarkesnis nei sausio 12 dieną supurtęs Haitį. Tačiau aukų skaičius tiesiog nesulyginamas (730–800 žmonių Čilėje ir 230 tūkst. žmonių Haityje). Tai paaiškinama dviem priežastimis. Haityje žemės drebėjimas įvyko itin tankiai apgyvendintoje šalies dalyje, tiesiogiai smogė sostinei Porto Prensui, o Čilėje žemės drebėjimo epicentras buvo palyginti retai apgyvendintame regione. Tačiau svarbiausia priežastis, išgelbėjusi gyvybę bent dešimtims tūkstančių čiliečių – šioje šalyje išmoktos ankstesnių žemės drebėjimų pamokos. Daugelio naujesnės statybos namų konstrukcijos patvarios, statoma atsižvelgiant į seisminių smūgių pavojų. Čilės, kuri yra viena turtingiausių Lotynų Amerikos šalių, gyventojai gali sau tai leisti.
Siautėja plėšikai
Stichijos nusiaubtoje Čilėje iškart po žemės drebėjimo kilo neišvengiamas chaosas, susidariusia padėtimi netruko pasinaudoti nusikaltėliai. Viename didžiausių šalies miestų Konsepsjone, dydžiu prilygstančiame Vilniui, plėšikai siaubė apgriuvusias parduotuves, prekybos centrus, išsigandusių gyventojų paliktus individualius namus. Miesto merė Žaklina van Riselberg prašė šalies vyriausybės pagalbos. Į Konsepsjoną buvo įvesti kariuomenės daliniai, šiame mieste ir kai kuriose kituose šalies regionuose galioja komendanto valanda. Visą parą stichijos nusiaubtose vietovėse patruliuoja kariai ir policininkai.
Dr. Manvydas Vitkūnas
