Šie komentarai nuskambėjo kitą dieną po to, kai V. Zelenskis prasitarė besitikintis, jog Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą baigsis daug greičiau, kai JAV prezidento pareigas sausio mėnesį pradės eiti Donaldas Trumpas.
„Turime padaryti viską, ką galime, kad šis karas baigtųsi kitais metais. Turime jį užbaigti diplomatinėmis priemonėmis“, – nurodė V. Zelenskis vienam Ukrainos radijui. – Ir tai, manau, yra labai svarbu.“
Maskva ir Kyjivas iki šiol nebuvo surengę jokių reikšmingų derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Tačiau D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus kelia klausimų dėl konflikto perspektyvos ir galimos jo pabaigos.
Rinkimų kampanijos metu D. Trumpas ne kartą žadėjo per „24 valandas“ užbaigti karą Ukrainoje ir užsiminė, kad kalbėsis tiesiogiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Turime suprasti, ko nori rusai“, – pareiškė V. Zelenskis.
Lygindamas Ukrainos ir Rusijos padėtį mūšio lauke, prezidentas pabrėžė, kad Maskva nevertina savo žmonių, jai nerūpi, kiek jų žūsta, bet turi daugiau karinės technikos resursų.
Rusijos prezidentas yra pareikalavęs Ukrainos atiduoti daugiau didelių jos rytinių ir pietinių teritorijų. Tai esą yra išankstinė sąlyga taikos deryboms. Ukraina tokias sąlygas atmeta.
Kremlius pranešė, kad penktadienį V. Putinas pakartojo šį reikalavimą per pokalbį telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
Interviu metu V. Zelenskis dar kartą atmetė šias Kremliaus šeimininko sąlygas.
Nuo šios vasaros Maskva nuolat žengia į priekį Rytų Ukrainoje, artėdama prie tokių svarbių pramonės centrų kaip Pokrovskas ir Kurachovė.
V. Zelenskis pridūrė, kad Rusijos pajėgos mūšio lauke patiria didelių nuostolių ir kad šiuo metu Maskvos puolimas kai kuriose vietovėse yra sulėtėjęs.
„Vieningai palaikysime Ukrainą“
Penktadienį įvykęs V. Putino ir O. Scholzo pokalbis telefonu sulaukė neigiamos reakcijos Ukrainoje.
Tai buvo pirmas jų pokalbis nuo 2022-ųjų gruodžio, kai Vokietijos kancleris paragino Rusijos prezidentą išvesti savo karius iš Ukrainos ir siekti diplomatinio karo sprendimo.
Pokalbio telefonu metu O. Scholzas „pasmerkė Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą“ ir paragino V. Putiną „jį nutraukti ir išvesti karius“, sakė kanclerio atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas.
O. Scholzas taip pat sakė, kad Rusija turi būti pasirengusi „derėtis su Ukraina, kad būtų pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika, ir pabrėžė, kad Vokietija yra tvirtai pasiryžusi remti Ukrainą jos gynybinėje kovoje su Rusijos agresija tol, kol tai bus būtina“, teigė atstovas išplatintame pareiškime.
Ukraina pasmerkė šį pokalbį kaip bandymą nuolaidžiauti ir sakė, kad jis suteikė V. Putinui vilties sumažinti jo tarptautinę izoliaciją.
V. Zelenskis patvirtino, kad O. Scholzas jam pasakė, jog skambins V. Putinui, bet perspėjo, kad tokios derybos atvers „Pandoros skrynią“.
Šeštadienį Didžiojo septyneto (G-7) atstovai pareiškė, kad Maskva tebėra vienintelė kliūtis teisingai taikai Ukrainoje.
„Mes ir toliau vieningai palaikysime Ukrainą“, – teigiama G-7 išplatintame pranešime.
G-7 taip pat patvirtino „savo įsipareigojimą taikyti Rusijai griežtas sankcijas, eksporto kontrolę ir kitas veiksmingas priemones“.
Šis pareiškimas buvo paskelbtas artėjant 1 000-ajai Rusijos invazijos į Ukrainą diena.
