Nusprendė pasiduoti
Baudžiamoji atsakomybė gresia Frankui Piksioliui (49 m.), kuris Rusijoje prisistatydavo kaip talentingas ir garsus italų-prancūzų kilmės artistas, rašo „Maskvos komjaunuolis“ („Московский комсомолец“). Kai Rusijoje jam iškilo grėsmė patekti į kalėjimą, F. Piksiolis pats atėjo į Novgorodo policiją ir paprašė, kad jį perduotų Interpolui. Pasirodo, jis buvo ieškomas jau keleri metai, tačiau tai jam nė kiek netrukdė keliauti po Rusiją ir daryti naujus nusikaltimus. „Jis jau keleri metai ieškomas Interpolo už nusikaltimus, padarytus Prancūzijoje, – sakė žmogaus teisių gynimo organizacijos „Pasipriešinimas“ juristas Maksimas Peškovas. – Mūsų duomenimis, jis buvo įkliuvęs už machinacijas brangiais automobiliais. Frankas paskaičiavo, kad už nusikaltimus Prancūzijoje jam gresia mažesnė bausmė nei už tuos, kuriuos padarė Rusijoje, o ir atlikti bausmę Prancūzijos kalėjime kur kas patogiau nei Rusijoje“.
F. Piksiolis pasidavė policijai dar prieš naujuosius metus ir sausio 12-ąją turėjo būti deportuotas, tačiau perdavimas Prancūzijai buvo atidėtas, nes sujudusios Rusijos moterys užpylė prokuratūras pareiškimais. Tad dabar dar gali atsitikti taip, kad pirmiausia „artistas“ bus nuteistas Rusijoje ir tik atlikęs bausmę iškeliaus į tėvynę.
Kvailių pakanka
Patyręs meilužis iki paskutinio momento buvo įsitikinęs, kad Rusijoje jo niekas nenuteis. „Rusijoje moterys visiškai kvailos ir jų nesuskaičiuojama gausybė. Mano apgautos moterys niekada nesutiks viena kitos“, – mėgo šaipytis Frankas. Tačiau apmulkintos moterys susivienijo ir sugebėjo sustabdyti ekstradicijos procesą. Dalis apgautųjų nuo F. Paksiolio jau yra pagimdžiusios vaikus ir dabar nori išsiaiškinti, kuriai jų vis tik priklauso jo širdis, o kita dalis – norėtų susigrąžinti pagrobtas brangenybes.
Rusijoje F. Paksiolis prisistatydavo įvairiai. Vienur jis vaidino esąs artistas Fabio Parizi, kitur –sportininkas Frankas Piksioli, dar kitur – verslininkas Andrea Čelentanas. Kai kur vedybų aferistas teigdavo, kad „muzikos pasaulyje gyvena vienas princas ir tai yra jis, o vadinti jį reikia Andrea Kutunjo“. Vyras nuolat naudodavosi padirbtais dokumentais, kuriuos Rusijoje galima nusipirkti tiesiog metro stotyse ar požeminiuose perėjimuose. Kai viena nukentėjusioji pajuto esanti apgaudinėjama, ji slapčiomis įsisuko į mylimojo lagaminėlį ir rado jame Olimpinio komiteto darbuotojo pažymėjimą.
Beje, Rusijos artistų duomenų bazėje alfonsas iš Prancūzijos pristatomas A. Kutunjo vardu. Ten jis vadinamas italų-prancūzų dainininku, būgnininku, saksofonistu ir kompozitoriumi. Jei tikėti artistų tinklalapiu, tai savo muzikinę karjerą Andrea pradėjo, kai jam tebuvo dešimt metų. Tuomet jis dalyvavo prancūzų televizijos programoje „Jelisiejaus laukai“, po to buvo būgnininku prancūzų daininkės Selin Dijor (Selin Dior) grupėje, o dar vėliau – žymaus italų kompozitoriaus ir dainininko bendrapavardžio Toto Kutunjo (Toto Cutugno ) grupėje.
Važinėjant po Rusiją alfonsas prisigalvodavo ir kitokių profesijų. Štai kai kuriuose Pavolgio mietuose jis buvo žinomas kaip šilkografijos ir siuvinėjimo specialistas. O vienoje sporto mokykloje jis prisistatė Europos dziudo čempionu. „Ir ne bet koks čempionas, o daugkartinis“, – tvirtino jis, pasirašinėdamas autografus ir duodamas interviu vietiniams laikraščiams. Turint tiek laimėjimų, jam atsiverdavo visos durys.
Moterų pasakojimai
Žodžiu „alfonsas“ dažnai apibūdinamas pinigus „čiulpiantis“ vyras, kuris daug žada, labai daug kalba, bet nieko apčiuopiamo nepadaro ir pinigų negrąžina, nes išankstiniais apmokėjimais įvertina savo seksusualines paslaugas. Toks ir yra F. Piksiolis. Pirminiais duomenimis, aferisto alfonso aukomis tapo daugiau nei 50 moterų, gyvenančių įvairiuose Rusijos regionuose. Viena jų – Nadežda Zacharčenko (33 m.), su kuria Frankas susipažino vienoje vedybų agentūroje Tverėje. „Jis buvo įdealus vyras, – pasakojo nukentėjusioji. – Visko, ko moterys gali laukti iš mylimojo, jis ir davė. Didžiulis rūpestis, dėmesys, pagarba, švelnumas. Pabudau, o lova pabarstyta rožių žiedlapiais. Išėjom į parką pasivaikščioti, o ten už medžių laukia muzikantai. Kiekviename žingsnyje laukė koks nors siurprizas. Jis buvo pavertęs mano gyvenimą nesibaigiančia švente“.
Tačiau tai buvo tik preliudija. Kai Nadia ir Frankas pradėjo gyventi kartu, užsienietis ėmėsi tai, ko jis ir buvo atvažiavęs. Tuoj jam prireikė naujo nešiojamo kompiuterio, po to video kameros, dar visokių brangių daiktų, kurie paslaptingai kažkur pradingdavo. Tai jis juos palikdavo pas draugą, tai darbe.
Ir net tuomet, kai Nadia jau buvo nėščia, Frankas ir toliau kaulijo pinigų. Jis įkalbėjo moterį paimti kreditą iš banko muzikos instrumentų pirkimui, o po to tuos pinigus paėmė neva automobiliui įsigyti. O tą dieną, kai jau nusprendė dingti, Frankas susirinko visus namuose esančius pinigus, taip pat buitinę techniką, auksą ir kitas brangenybes ir, kol moteris buvo darbe, išsikraustė.
Tokia pat patikli buvo ir maskvietė Olga. „Du-tris mėnesius aš pratinausi prie jo, stebėjau jį. O po to pasidaviau, nes Frankas turėjo tai, ko trūksta mūsų vyrams“, – pasakojo nukentėjusioji. „Rusų vyrai geria, yra neištikimi, grubūs, o pas mus, Italijoje, pirmoje vietoje yra šeima“, – įtikinėjo aferistas moterį. Savo žodžius jis patvirtino ir darbais. Per tuos kelis mėnesius, kai gyveno su Olga jos nuosavame name, Frankas suremontavo ūkinį pastatą, įrengė voljerą šuniui, sutvarkė elektrą. O kai ateidavo svečių, italas-prancūzas būdavo kompanijos siela. Jis visus linksmindavo dainomis ir anekdotais, kepdavo kepsnius, pilstydavo vyną. Romantikos irgi buvo per akis – grįžusi iš darbo Olga visuomet rasdavo pamerktų gėlių. Moteriškei susisuko galvelė ir ji darė viską, ko prašydavo „princas iš užsienio“. Ji pasiskolino iš banko 1,5 miljono rublių ir atidavė juos Frankui, kad šis įkurtų verslo įmonę konfiskuotų daiktų prekybai.
Tebegyvendamas su Olga Frankas susuko galvą ir jos kaimynei. Iš daugiavaikės našlės jis pavogė auksinius papuošalus, kuriuos Olga nunešė į lombardą, nes Frankas ją įtikino, kad tai konfiskuoti daiktai, kuriuos jis turi parduoti. Našlės vestuvinį žiedą aferistas padovanojo Olgai. O po to dar pavogęs 700 000 rublių paliko abi moteris ir dingo. „Įsivaizduojate, nei sąžinės, nei gėdos neturi žmogus“, – dabar piktinasi Olga. Ji ne iš karto kreipėsi į policiją. Abi moterys susėdusios paverkė, pasibėdojo, tačiau kreiptis į policiją buvo gėda. Ir tik, kai pamatė reportažą apie apgaviką per televiziją, abi išdrįso ateiti pas pareigūnus.
Dar viena alfonso auka papasakojo, kad Frankas apgavo ne tik ją, bet ir visus jos draugus ir pulką pažistamų. „Jis visiems aiškino, kad dirba muitinėje ir gali ten nusipirkti konfiskuotą kontrabandą labai mažomis kainomis, – pasakojo mergina. – Iš pradžių jis tikrai vos ne už dyką pardavė dviems draugėms išmaniuosius telefonus. Kai apie tai sužinojo kiti, jie sunešė šimtus tūkstančių rublių, kad Frankas ir jiems pigiai nupirktų telefonų, kompiuterių, kitokios aparatūros. Šis susirinko pinigus ir kaip išvažiavo prekių, taip ir išvažiavo. Daugiau mes jo nebematėme“.
Už tai pamatė kitos. Pagal panašų scenarijų F. Piksiolis lengvatikius apgaudinėjo Kazanėje, Vladimire, Tverėje, Maskvoje, Novgorode ir Maskvos srityje.
Pakliuvo ir garsenybių
Televizijos kompanijos „France-24“ žiniomis, F. Piksiolis pirmą kartą Rytų Europoje pabuvojo dar iki Sovietų Sąjungos žlugimo. Tada jam pasisekė apgauti moteriškę Kišiniove. Jis jai paliko du vaikus ir tuščią piniginę bei spintas. Už tai jis buvo deportuotas iš Sovietų Sąjungos ir atliko bausmę Prancūzijoje.
2006-aisiais Frankas vėl pasidavė į Rytų Europą. „Manau, kad nė vienoje kitoje valstybėje jis nebūtų radęs tiek patiklių moterų“, – taip Franko nuotykius Rusijoje komentavo prancūzų televizijos kanalo žurnalistai. Patys rusai su tuo irgi sutinka. „Rusų moterys visais laikais suskysdavo užkalbintos užsieniečių. Dažnos merginos svajonė – ištekėti už užsieniečio ir išvažiuoti į Paryžių ar Romą, – sakė Rusijos VRM Visuomenės rūmų vadovė Olga Kostina. – Frankas tai žinojo ir tam ruošėsi – jis tiksliai pasirinkdavo aukas, kaip geras psichologas mokėdavo joms apsukti galveles“.
F. Piksiolis naudojosi ne tik moterimis, labai sėkmingai apgaudinėdavo ir vyrus. 2013 metais jis pasikvietė į Kazanę labai garbingus prancūzus ir juos apgavo. Ant sukčiaus kabliuko pakliuvo 14 kartų Europos kikbokso taurę ir 3 kartus Pasaulio taurę laimėjęs Dominikas Valera. Šis į Kazanę atvažiavo kartu su žinomu kino dokumentalistu Rašidu Ferašu, kuris kūrė filmą apie sportininką. F. Piksiolis ne tik sutiko savo žemiečius, bet ir sugebėjo pavogti jų dokumentus, visą filmavimo aparatūrą ir dingti Rusijos platybėse.
Toje pačioje Kazanėje iš vienos mokyklos sukčius dar pavogė sportinį inventorių ir pasisavino 400 000 rublių, pažadėjęs už juos nuvežti moksleivius į varžybas Maskvoje. O. Kostinos nuomone, visa tai parodo, kokia bedantė ir nekvalifikuota yra Rusijos policija. Daugeliu atvejų sukčiui net nebuvo iškeltos bylos. Jo policija net nesurado, nors turėjo ir F. Piksiolio pirštų atspaudus ir jo nuotraukas. Ir iki šiol bylos dar nesujungtos į vieną – kai kurios jų dulka atskirų regionų pareigūnų stalčiuose ar archyvų lentynose.
Živilė Kalinauskaitė
