„Tai visiškai nereiškia, kad kas nors svarsto šį derybinį procesą iš, vaizdžiai tariant, aukšto lygio tarptautinės teisės (perspektyvos) ir pasitiki tais, su kuo sėda prie derybų stalo. Čia jau ne tai, kad pasitikėk ir tikrink, čia paprasčiausiai – tikrink. Pasitikėjimo tais žmonėmis, aišku, seniai jau nėra“, – pareiškė ji.
Rusija pradėjo antrąjį puolimo Ukrainoje etapą, siekdama įsitvirtinti rytinėje kaimyninės šalies dalyje ir galutinai užimti svarbų strateginį Mariupolio uostą.
Derybos tarp šalių pastaruoju metu įstrigo dėl oficialiai neįvardijamų priežasčių. Manoma, kad Rusija siekia įtvirtinti savo poziciją karinėmis priemonėmis, Ukrainai nesutinkant su jai siūlomomis kapituliacinėmis sąlygomis.
Spaudos konferencijos metu ji taip pat pažymėjo, kad Rusija perspėjo Suomiją ir Švediją dėl „stojimo į NATO pasekmių“. Tačiau nekonkretizavo, ką tai konkrečiai reiškia. Anksčiau Rusija grasino dislokuoti papildomos ginkluotės ir kariuomenės savo vakarinėje dalyje, taip siekiant „atgrasyti“ tarimą NATO grėsmę, jeigu į aljansą įstotų likusios dvi Skandinavijos valstybės.
Izraelis tuo metu pareiškė, kad sutiktų dalyvauti Ukrainos ir Rusijos derybų procese, kaip taiką garantuojanti šalis, jeigu to paprašytų ir Ukraina, ir Rusija.
