„Degeneratas“ bei „galutinis sprendimas“ – tai tik keli žodžiai ar jų junginiai, kurie dėka nacių vykdytos politikos Vokietijoje tapo tikru tabu. Kaip skelbia „Spiegel“, Vokietijoje išleistas Trečiojo Reicho žodynas, kuriame galima pakeliauti po nacių laikų lingvistinį pasaulį.
Jei pokalbio metu Vokietijoje kartais išsižiosite apie galutinį sprendimą arba prakalbėsite apie selekciją, galite susilaukti nuožmių aplinkinių žvilgsnių. Priežastis paprasta – šiuo žodžius labai mėgo vartoti naciai, todėl šiandien jie visuomenėje tapo tikru tabu. „Galutinis sprendimas“ vokiečiams nuolatos asocijuosis su Holokaustu ir galutiniu žydų klausimo sprendimu. Tuo tarpu žodis „selekcija“ nepageidaujamas tapo dėl nacių politikos koncentracijos stovyklose, kuomet buvo atrenkami priverstiniams darbams tinkantys kaliniai, o likusieji tiesiog siunčiami į dujų kameras.
Naujai išleistame žodyne analizuojama kone 1 tūkst. žodžių vieta vokiečių tautos sąmonėje. Aneksija (Anschluss), nurodanti 1938 metais nacistinės Vokietijos įvykdytą Austrijos prisijungimą, Vermachtas, nacių laikų Vokietijos karinių pajėgų pavadinimas, yra tik keli iš daugelio žodžių, kurių reikšmės bei vartosenos kitimas yra analizuojamas minėtame žodyne. Daugelis žodžių vien dėl asociacijos su nacistine Vokietijos praeitimi tapo tabu visuomenėje. Žodis „lageris“ tapo nepageidaujamu visiems koncentracijos stovyklos siaubą išgyvenusiems asmenims.
Be to, kai kuriuos žodžius visuomenėje vengiama vartoti vien dėl to, kad, priešingu atveju, lengvai gali būti apkaltintas simpatijomis naciams. Vienintelio žodžio pavartojimas gali sukelti milžinišką atgarsį ir atsidurti pirmuosiuose laikraščių puslapiuose. Kiolno arkivyskupas Joachiasm Mesineris buvo itin kritikuojamas po to, kai kalbėdamas apie šiuolaikinį meną pavartojo žodį „entartete“ (degeneratas). Šis žodis yra tabu, o ypač kalbant apie meną, kadangi patys naciai labai mėgo vartoti šį žodį smerkdami modernųjį meną.
Be to, žodyno autoriai pastebi, kad kaip tik bažnyčia yra ta institucija, kuri pirmoji puola savo oponentus lyginti su naciais bei Trečiojo Reicho politika. Kitos grupės, dažnai piktnaudžiaujančios savo tikrų ar tariamų priešų palyginimais su fiureriu bei nacistine politika, yra aplinkosauginiai bei taikos judėjimai.
Tokie palyginimai dažnai susilaukia neregėto žiniasklaidos dėmesio, tačiau galiausiai yra pasmerkiami. Tas pats jau minėtas arkivyskupas J. Meisteris buvo kritikuojamas po to, kai aborto piliules palygino su nacių Aušvico koncentracijos stovyklos dujų kamerose naudotomis nuodingomis dujomis Ciklonas-B. Prieš abortus pasisakantys katalikai netgi sugalvojo terminą „Babycaust“ ir taip apeliuoja, kad abortai bei holokaustas yra lygiaverčiai nusikaltimai. Negana to, gyvūnų teises ginantys aktyvistai prieš mėsos perdirbimo gamyklas protestavo šaukdami, kad mėsos valgymas yra „Holokaustas jūsų lėkštėje“.
Tačiau dažnai, norint susilaukti nemalonumų, net nereikia vartoti nacių laikus atgaivinančių žodžių. Tereikia „skelti“ kalbą, kuri savo retorinėmis subtilybėmis labai primins Trečiojo Reicho propagandos karaliaus Josepho Goebbelso stilių. Buvęs vicekancleris Franzas Munteferingas susidūrė su sunkumais, kai priešiškus užsienio investuotojus išvadino skėriais. Socialdemokratų partijai priklausantis politikas pylos nusipelnė už tai, kad palygino žmones su gyvūnai ir taip davė nebylią užuominą į nacistinės Vokietijos laikus, kai patys naciai žydus stengėsi vaizduoti kaip parazitus bei kenkėjus.
Įdomiausia yra tai, kad, anot žodyno autorių, nacių laikus primenančių žodžių bei jų junginių vartojimo labiausiai stengiasi išvengti tos socialinės grupės, kurios kaip tik labiausiai ir prijaučia fiurerio laikų politikai. Kraštutinės dešinės partijos kaip kad nacionaldemokratai, kurie flirtuoja su hitlerine ideologija, stengiasi viešumoje išvengti visuomenėje tabu tapusių sąvokų vartojimo. „Tu gali suprasti jų kalbos implikacijas, tačiau negali jų apkaltinti vartojant nacistinę terminologiją“ – teigė žodyno sudarytojas Georgės Stotelis.
Pavyzdžiui nacionaldemokratų vadas Holgeris Apfelis, kalbėdamas apie artėjančius rinkimus, pareiškė, kad jo partija tikis laimėti kelias vietas Reichstage. Jis sąmoningai pavartojo pavadinimą, kuriuo iki 1945 metų vadinos Vokietijos parlamentas. Žodį „Reichstagas“ Vokietijoje galima vartoti tik kalbant apie istorinį parlamento pastatą, bet ne apie instituciją. To reikalauja politinis korektiškumas.
Be to, kraštutiniai dešinieji, kalbėdami apie buvusias Vokietijos Demokratinės Respublikos žemes, mėgsta jas vadinti „Mitteldeutschland“ (Centrinė Vokietija). Taip netiesiogiai daromos užuominos, kad Rytų Vokietija yra dabartinėse Lenkijos žemėse, kurios iš vokiečių buvo atimtos po Antrojo pasaulinio karo.
