Prasidėjus pasauliniam ekonomikos nuosmukiui nedarbas Ispanijoje perkopė 18 proc., nors Vokietijoje, kurios bendrasis vidaus produktas (BVP) krito bemaž perpus daugiau, padėtis ne tokia dramatiška.
Tai naujausias stebuklas: Vokietijos ekonomikos kritimas buvo vienas staigiausių tarp visų didelių Europos Sąjungos (ES) valstybių, tačiau ši šalis neprarado tiek daug darbo vietų. Pirmą šių metų ketvirtį Vokietijos BVP sumažėjo 6,9 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai - beveik dvigubai daugiau nei Ispanijos ("Eurostat" duomenimis, šios šalies BVP smuko 3 proc.). Tačiau nuo pernai balandžio iki šių metų balandžio nedarbas Vokietijoje padidėjo nuo 7,4 proc., tik iki 7,7 proc., o Ispanijoje bemaž padvigubėjo - nuo 10 iki 18,7 procento.
"Įšaldyti" darbuotojai.
Vokiškąjį stebuklą galima aiškinti įvairiai, tačiau įtikinamiausi yra du paaiškinimai. Vienas jų - lankstumas. Kompanijos, kuriose gamyba stringa, taiko lankstų darbo grafiką. Apie 1,5 mln. darbuotojų darbo diena Vokietijoje sutrumpinta vidutiniškai trečdaliu, o tai, kaip manoma, išgelbėjo bemaž pusę milijono visos darbo dienos darbo vietų.
Kitas dalykas - laikinas atleidimas iš darbo įšaldant darbo vietą. Tokiam darbuotojui darbdavys moka 10 proc. atlyginimo, kitą dalį padengia valstybė, o pats darbuotojas gali skirti savo laisvalaikį persikvalifikavimui arba poilsiui. Tuo metu Ispanijoje atleidimai iš darbo vargiai paliečia nuolatinius darbuotojus - du trečdaliai pernai panaikintų darbų buvo laikini.
Reforma keliais frontais
Sėkminga Vokietijos politika saugant darbo vietas nėra tik popierinė statistika. Ji grįsta patikimu apskaičiavimu. Vokietija yra tarp pirmaujančių pasaulio eksportuotojų (eksportas sudaro 48 proc. jos BVP), jos ekonomika - viena konkurencingiausių. Kai pasaulio prekyba pakils iš stagnacijos, vokiečių kompanijų eksportas atsigaus. Taip pat ir tikrasis įdarbinimas.
Vokiečiams būdinga korporatyvi kultūra ir ilgalaikis planavimas, o ne mažai socialiai atsakingas ir trumparegis anglų bei amerikiečių kapitalizmas. Tūkstantmečiui baigiantis ši drakoniška sistema patyrė krachą Gerhardo Schroederio socialdemokratų ir žaliųjų koalicijos rankose, o jų darbotvarkę iki 2010 metų iš esmės perėmė Angela Merkel. Darbo rinkos reforma buvo vykdoma net keliais frontais, nors neapsieita ir be praradimų. Darbo rinkoje atsirado nemažai naujovių: lanksčios darbo valandos, galimybė pačiam save įdarbinti, laiko limitai nedarbo pašalpoms, išmokų suvaržymai, pensinio amžiaus padidinimas ir taip toliau. Šios reformos padėjo Vokietijai atgauti konkurencingumą ir prarastas didžiausios pasaulio eksportuotojos pozicijas, be to, suteikė didžiulį postūmį ypač veiksmingai suklestėti Vokietijos federalinių ir privačių įdarbinimo agentūrų tinklui.
Be abejo, darbo rinkos reforma nėra vienintelis vaistas nuo dabartinės krizės, sukeltos kitų ligų, ar burtų lazdelė, kuria pamojus rasis darbo vietų. Tačiau vokiečių patirtis rodo, kaip darbo vietas galima bent jau išlaikyti. Ar nors sukurti palankią aplinką joms atsirasti. Tam reikia ne pavienių priemonių, o, kaip sakė Europos Komisijos įdarbinimo politikos vadovas Xavieras Pratsas, viso paketo "aktyvios politikos, darbo įstatymų, perkvalifikavimo ir socialinių saugiklių".
Bedarbių eilės tįsta
Šiemet gegužę nedarbas 16 euro zonos valstybių buvo didžiausias per daugiau nei dešimtmetį - 9,5 proc. (pernai gegužę buvo 7,4 proc.). Specialistai teigia, kad iki metų pabaigos atleidimų iš darbo daugės ir šie skaičiai tik didės.
Visoje ES nedarbo vidurkis gegužę buvo 8,9 procento. Labiausiai bedarbių eilės ilgėjo Rytų ir Vidurio Europoje bei Ispanijoje. Latvijoje jis siekė 16,3 proc., Estijoje - 15,6 procento. Tokioms šalims kaip Olandija, kurios, panašiai kaip ir Vokietija, darbo rinkoje ėmėsi trumpalaikių lanksčių schemų, nedarbą pavyko pažaboti.
Palyginimui: nedarbas JAV gegužės mėnesį buvo 9,4 proc., Japonijoje - 5,2 procento.
