Vokietijos pramonės konkurencingumas „smukęs labiausiai nuo apklausos pradžios 1994 metais“, teigė „Ifo“ ekspertas Stefanas Saueris, remdamasis maždaug 2000 instituto apklaustų pramonės įmonių vertinimais.
Tuo metu, kai Italijos ir Prancūzijos pramonės įmonių vertinimai yra aukštesni už ES vidurkį, „Vokietija kartu su Belgija, Austrija ir Suomija yra sąrašo apačioje“, pažymi ekonomistai.
Labai neigiamai vertinami visi pramonės sektoriai, ypač susiję su eksportu.
Ekonomistai pažymi, kad permainos daug energijos naudojančiuose pramonės sektoriuose yra stulbinančios.
„Analizė aiškiai parodo, kad Vokietijos pramonės pranašumas tarptautinėse rinkose vis labiau nyksta“, – sakė S. Saueris.
Neskaitant aukštesnių energijos kainų, įmonės kaip pagrindines priežastis savo pesimizmui nurodė biurokratiją, pabrangusias žaliavas ir mokesčius.
Vokietijos pramonės gamyba nuo 2018 m. sumažėjo 12 proc. Nauji užsakymai išlieka silpni, pajėgumų naudojimas nuolat krinta, o investicijos į įrangą mažėja jau ketvirtą ketvirtį iš eilės.
Šie apklausos rezultatai pasirodė po to, kai Vokietijos centrinis bankas „Bundesbank“ savo lapkričio mėnesio ataskaitoje išsklaidė bet kokį optimizmą dėl šalies ekonomikos augimo.
Nors pirminiai duomenys parodė, kad Vokietijos bendrasis vidaus produktas nuo liepos iki rugsėjo netikėtai pakilo 0,2 proc., „Bundesbank“ teigė, kad ekonomikos stiprėjimo požymių ar augimo tendencijų kol kas nematyti.
