Rengiamos rezoliucijos tekstą penktadienį matė naujienų agentūra AFP.
Bendras Vokietijos centro kairiųjų vadovaujamos koalicijos ir opozicijoje esančių konservatorių tekstas rengiamas kaip „įspėjimas“ Rusijai. Dėl jos invazijos Ukrainai šią žiemą gali grėsti bado krizė.
Teigiama, kad įstatymų leidėjai planuoja dėl rezoliucijos balsuoti kitą savaitę, kai Ukraina bus paminėjusi Holodomoru vadinamo bado aukų atminimo dieną. Ši diena Ukrainoje minima kasmet paskutinį lapkričio šeštadienį.
Projekto tekste rašoma, kad Holodomoras yra tarp „totalitarinių sistemų nežmoniškų nusikaltimų“, per kuriuos XX amžiaus pirmojoje pusėje buvo „sunaikinta milijonai žmonių gyvybių“.
„Žmonės visoje Ukrainoje, ne tik grūdus auginančiuose regionuose, patyrė badą ir represijas. Tai atitinka istorinį ir politinį genocido apibrėžimą, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos“, – rašoma rezoliucijos tekste.
1932–1933 metais per tuometinio Sovietų Sąjungos lyderio J. Stalino vykdytą prievartinę žemės ūkio kolektyvizaciją mirė keli milijonai ukrainiečių, atėmus derlių nebeturėjusių, ko valgyti.
Kyjivas šį tragišką istorijos tarpsnį laiko sąmoningu Stalino režimo vykdytu genocidu siekiant išnaikinti valstiečius.
Holodomoras jau seniai yra viena iš pagrindinių Rusijos ir Ukrainos santykių problemų.
Šiuo metu Ukrainoje vykstantis karinis konfliktas pakurstė nuogąstavimus, kad istorija gali pasikartoti. Kremliaus ginkluotų pajėgų atakos prieš grūdų saugyklas ir Ukrainos eksporto Juodąja jūra blokada išprovokavo kaltinimus Maskvai, kad ji vėl naudoja maistą kaip karo ginklą.
Robinas Wageneris iš Vokietijos žaliųjų partijos, vienas iš rezoliucijos iniciatorių, sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vadovavosi „žiauriomis ir nusikalstamomis Stalino tradicijomis“.
„Smurtu ir teroru vėl siekiama atimti iš Ukrainos gyvenimo pagrindą ir parklupdyti visą šalį“, – sakė jis laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.
R. Wageneris pridūrė, kad Holodomorą pavadinti genocidu siekiama todėl, kad tai būtų „įspėjamoji žinia“ Maskvai.
