Daugiau nei pusė Vokietijos skolos sumos buvo nurašyta 1953 metais, ir šis žingsnis padėjo šaliai po Antrojo pasaulinio karo nuosmukio grįžti į ekonominio augimo vėžes. Tuomet Graikija buvo viena šalių, kurios pritarė Vokietijos skolos nurašymui.
Frankfurte atsakydamas į žurnalistų pateiktą klausimą W.Schaeuble sakė, kad Vokietijos ir Graikijos padėties negalima lyginti, nes toks palyginimas yra „klaidinantis“.
Pasak jo, Graikijos ekonomika nėra konkurencinga ir Graikijos ekonominės institucijos „neatitiko minimalių reikalavimų“ dar prieš krizės pradžią 2009 metais.
Tam tikros dalies skolos nurašymo galimybė bus svarstoma artimiausiomis dienomis, tačiau manevravimui vietos yra nedaug, sakė ministras.
Vokietija nepritaria visiškam Graikijos skolos nurašymui sakydama, kad tai prieštarautų Europos sutartims. Ji taip pat nepalaiko raginimo sumažinti Graikijos skolas, kol ši šalis nesiims rimtesnių ekonomių reformų.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) tvirtina, kad Graikijos skolą reikia restruktūrizuoti, jeigu ne vadinamuoju apkarpymu, tai kitomis priemonėmis, kaip, pavyzdžiui, prailginant Graikijai skolos grąžinimo terminus.
Vokietijos finansų ministras sako, kad Graikija galėtų pradėti pasitikėjimo su savo partnerėmis 19 šalių euro zonoje atkūrimą, neatidėliojant imdamasi šalies ekonomikos reformavimo.
W.Schaeuble, gana skeptiškai vertinąs Graikijos vyriausybės ryžtą imtis reformų, mano, kad tokių veiksmų galimybės prieš viršūnių susitikimą sekmadienį yra „gana ribotos“.
Vis dėlto, jis pažymėjo, kad naujasis Graikijos finansų ministras Euklidas Cakalotas (Euclid Tsakalotos) yra „labiau įprastas negu jo pirmtakas“, konfrontuojantis Janis Varufakis (Yanis Varoufakis).
Graikijos euro partnerės laukia paskutinės galimybės plano iš Graikijos, kaip spręsti skolinimosi problemą, kad šalis nepritrūktų pinigų ir išvengtų pasitraukimo iš euro zonos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
