Vokietijos policija, neapsikentusi arabų mafijos įžūlumo, 2019-uosius metus pradėjo nauja „0 tolerancijos“ kampanija prieš Berlyne ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose siautėjančius nusikaltėlius. Susiformavę klanai stebino vokiečius savo įžūlumu ir žiaurumu, o ekspertai perspėja, kad kova „už saugumą“ dar tik prasideda.
Neregėto masto policijos operacija
Sausio viduryje buvo įvykdyta viena didžiausių Vokietijos istorijoje policijos operacijų: 1,3 tūkst. pareigūnų Dortmunde, Esene, Duisburge ir kituose miestuose atliko lažybų bendrovių, kavinių, barų patikrinimus, siekiant užkirsti kelią nelegaliai veiklai ir pinigų plovimui.
Naujasis „nulinės tolerancijos“ planas yra skirtas sumažinti nusikalstamų grupuočių įtaką ir jų finansinį stabilumą, rašoma DW.
Ar tokie policijos veiksmai supurtys nusikaltėlių pasaulį? Ar pavyks sumažinti atvykėlių iš kitų šalių nusikalstamą savivalę? R. Ghadbano manymu, teisėsaugos veiksmai jau dabar duoda rezultatų. „Tačiau svarbiausia yra valdžios siunčiamas signalas: Mes grįžtame į gatves. Tai leis visuomenės nariams pasijusti saugesniais“, – aiškino jis.
Berlyne sausį taip pat buvo sulaikytas ir arabų gaujos vadeiva Arafatas Abou-Chakeris. Nepaisant to, kad netrukus jis buvo paleistas, valdžios atstovų teigimu, buvo svarbu, kad jis būtų išgąsdintas.
„Visi supranta, kad net jei Arafatui About-Chakeriui bus pateikti kaltinimai teisme, jis tikriausiai neliks suimtas, – pasakojo televizijai policijos atstovas Norbertas Cioma. – Tačiau, nepaisant to, buvo svarbu leisti jam pamatyti kalėjimo kamerą iš vidaus“.
500 tūkst. klano narių Vokietijoje
Dešimtmečius Vokietijos teisėsauga buvo užmerkusi akis dėl nuolat besiplečiančių kriminalinių šeimų, nes baiminosi kaltinimų rasine diskriminacija. Dabar tai itin apsunkina pareigūnų veiklą, nes klanų struktūros jau yra susiformavusios, aplink jas jau yra susibūrusios bendruomenės.
„Dabar visoje Vokietijoje yra apie pusę milijono žmonių, kurie priklauso klanui, nors ir ne visi jie ir nėra kriminalinio pasaulio atstovai“, – aiškina R. Ghadbanas.
Eksperto teigimu, Vokietijoje veikia šių tautybių pagrindu kriminalinės grupuotės-šeimos: libaniečiai, turkai, kurdai, albanai, kosoviečiai ir čečėnai.
Gyvena iš pašalpų ir nelegalios veiklos
Daugelis klano narių gauna bedarbio išmokas ir socialines garantijas, nepaisant to, kad užsiima nelegalia veikla baruose, restoranuose ar prekiaudami naudotomis mašinomis, rašoma „Gatestone institute“ straipsnyje.
Neseniai vienas gaujos narys, kuris gaudavo bedarbio išmokas, buvo sulaikytas su 60 tūkst. eurų viename iš batų.
„Vokietijoje mes neturime tokios įstatyminės bazės kaip Italijoje, – aiškina R. Ghadbanas. – Tai reiškia, kad mes turime įrodyti batuose rastų pinigų pavogimo faktą, o ne kriminalinis veikėjas tai, kad jie yra sąžiningai uždirbti“. Eksperto manymu, teisėsaugos veiksmai duos norimų rezultatų tik tuomet, kai bus imtasi griežčiausių įmanomų priemonių prieš organizuotą nusikalstamumą.
Tačiau pašalpos nėra tai, iš ko uždirba klanai. Libaniečiai specializuojasi narkotikų platinimo ir prostitucijos tinkluose, tačiau kartais šių ir panašių klanų atstovai nevengia ir plėšimų. Pavyzdžiui, 2009-aisiais buvo apiplėšta papuošalų parduotuvė. Iš jos buvo išnešta brangenybių už 7 mln. eurų. Nė vienas iš pagrobtų daiktų taip ir nebuvo atrastas.
Ekspertai: būtina ne tik bausti nusikaltėlius, tačiau ir gelbėti jaunimą, moteris
Eksperto nuomone, teigiamas dalykas yra tas, kad policija pagaliau pripažino klanų problemą, tačiau tik pareigūnų reidų ir formalių nuobaudų neužtenka. Jo teigimu, tai turi būti paremta ir socialinėmis programomis, kurios padėtų žmonėms ištrūkti iš susiformavusių klanų.
„Apie trečdalį visų klano narių iš tiesų norėtų gyventi normalų gyvenimą. Jie jaučiasi įspeisti į spąstus“, – aiškina R. Ghadbanas.
Eksperto teigimu, svarbu iš klanų ištraukti jaunimą ir moteris – tik jie turi realių galimybių palikti tradicinės bendruomenės struktūrą. Politologo teigimu, tai turėtų būti užtikrinama „patraukliu gyvenimu“, kurios galėtų reikšti ir garantuotą išsilavinimą, pagalbą susirasti darbą ar įgūdžių tobulinimas. Ekspertai reikalauja, kad integruodama klanų narius Vokietija ištaisytų tai, ką pridirbo per pastaruosius kelis dešimtmečius.
Islamo tyrinėtojas Mathias Rohe tikina, kad Vokietija privalo išvengti praeities klaidų. Jo teigimu, pirmojo Libano pilietinio karo metu 1975-aisiais plūstelėjus pabėgėliams Vokietija aiškiai leido suprasti, kad „jų čia niekas nenori – pabėgėliai neturėjo prieigos nei prie švietimo, nei prie darbo“.
M. Rohe yra įsitikinęs, kad pati Vokietija taip tik patvirtino išankstines nuostatas, kurias iš savo valstybės atsivežė migrantai. „Žmonės atvyko iš šalių, kur jie galėjo išlikti tik saugomi savo plačios giminės. Tai buvo jų išlikimo strategija. Valstybė, atvirkščiai, tik diskriminavo juos“, – aiškino DW televizijai ekspertas.
Kaip ir R. Ghadbanas, M. Rohe siūlo naudoti ne tik griežtų bausmių, tačiau ir socialinių programų bei migrantų supratimo taktiką. „Žmonės nėra monstrai, net jeigu kartais jie tokie ir atrodo. Ir mes turime suvokti juos ribojančius lojalumo saitus“.
Šiuo metu policija optimistiškai žvelgia į savo kovą su kriminaliniu pasauliu. Tačiau M. Rohe teigimu, svarbu į ją žvelgti kaip į maratoną, o ne 100 metrų sprintą, ir nesitikėti itin greitų rezultatų.
Policija jau 10 metų turi kovos su arabų nusikalstamomis grupuotėmis skyrių
Vokietijos žiniasklaidoje dažnai pasirodo informacija apie arabų klanus, kurie veikia didžiuosiuose Vokietijos miestuose. Dėl šios temos populiarumo buvo netgi išleistas serialas apie arabų nusikaltėlius pavadinimu „4 blokai“.
Šiuo metu yra žinomos dešimt nusikalstamų šeimų, tačiau kiek tiksliai jose yra aktyvių narių nėra aišku. Vieni šaltiniai tikina, kad tai keli šimtai žmonių, kiti mano, kad visoje Vokietijoje jų gali būti ir dešimtys tūkstančių.
Dauguma migrantų iš Libano atvyko į Berlyną 1970-1980 metais, bėgdami nuo pilietinio karo. Tačiau, pasak R. Ghadbano, keli klanai tuo pat metu atvyko iš Turkijos pietryčių ir pasižymi painia tautine kilme. „Jie visi skirtingi ir net savo pavardes taria skirtingai, todėl suskaičiuoti juos yra labai nepaprastas darbas. Kartais jie neturi pilietybės, o kartais turi turkiškus pasus. Daugelis turi Libano pilietybę, tačiau jie negauna pasų – kam, jeigu juos deportuos?“, – aiškina ekspertas.
R. Ghadbanas tvirtina, kad 30 metų bandė „prisibelsti iki savo valdžios“ bandydamas perspėti apie besiformuojantį organizuotą nusikalstamumą, tačiau klausytis jo ir kažką daryti policija pradėjo tik visiškai neseniai. Policija tvirtina, kad „kovos su arabų organizuotu nusikalstamumu skyrius“ dirba jau dešimtmetį, šia kryptimi dirba atskirai paskirtas prokuroras. Tačiau kol kas sunkiai sekasi atskirti po legaliu verslu besislepiančią nusikalstamą struktūrą.
