Tikimasi, kad per dvi AfD suvažiavimo Kelne dienas mobilizuosis maždaug 50 tūkst. demonstrantų; į šio šalies vakaruose esančio miesto gatves buvo pasiųsta 4 tūkst. policininkų.
600-ams delegatų pradėjus rinktis suvažiavimo vietoje – viename viešbutyje miesto centre – dainuojantys ir skanduojantys demonstrantai pabandė sutrukdyti jiems pereiti saugumo užtvaras, tad kilo susirėmimai su policija.
Vienas partijos narius lydėjęs policininkas buvo sužeistas į veidą; dėl to buvo areštuotas vienas protestuotojas. AfD, kuri turi atstovavimą 11-oje iš 16 Vokietijos žemių, nori patvirtinti kampanijos programą, kuri, kaip ji viliasi, pirmą kartą per jos ketverių metų istoriją atvers jai kelią į nacionalinį parlamentą.
Po savaites trukusių piktų vidaus kivirčų viena partijos lyderių Frauke Petry trečiadienį netikėtai paskelbė, kad nesieks vadovauti AfD kampanijai. Šios naujienos pribloškė partiją ir sudarė sąlygas populistų akistatai su radikalesnėmis dešiniosiomis jėgomis.
„F.Petry negalėjo sutrukdyti AfD, kuri prasidėjo kaip euro kritikų partija, tapti grupe, vis labiau skirta rasistams, dešiniojo sparno nacionalistams ir kraštutiniams dešiniesiems“, – rašė Kelno dienraštis „Stadt-Anzeiger“.
2013 metais su euroskeptiška platforma įsteigta AfD naudojosi kanclerės Angelos Merkel sprendimu 2015 metais įsileisti daugiau kaip milijoną prieglobsčio prašytojų.
Tačiau parama šiai partijai mažėjo sumažėjus naujai atvykstančių migrantų skaičiui, o visos pagrindinės šalies partijos atmetė galimybę dirbti su AfD, jei ji per rugsėjo 24-osios rinkimus įveiks 5 proc. „slenkstį“.
Apklausos rodo, kad AfD remia 7-11 proc. vokiečių: mažiau nei praėjusių metų pabaigoje, kai jos šalininkų buvo 15 procentų. Jau beveik 12 metų valdanti A.Merkel rinkimuose siekia ketvirtos kadencijos, o jos konservatyvūs krikščionys demokratai šiuo metu pagal populiarumą pirmauja.
