Vietoj to, Olafo Scholzo vyriausybė skirs pinigus, gautus iš įšaldyto Rusijos turto, kad ir toliau remtų Kyjivą ir neplanuoja „papildomos pagalbos“.
Šiemet pagalba iš Berlyno siekė 8 milijardus eurų.
Norėdama kompensuoti tokį sprendimą Vokietija tikisi, kad „G7 ir Europos Sąjungos rėmuose bus sukurta finansinė priemonė, naudojant įšaldytus Rusijos turtus“, sakė atskiras šaltinis iš Finansų ministerijos.
Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“ savaitgalį paskelbė, kad šis žingsnis yra dalis kanclerio, Socialdemokratų partijos (SPD) ir finansų ministro Christiano Lindnerio susitarimo.
Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas socialiniame tinkle X, anksčiau vadintame „Twitter“, paskelbė, kad „Europos saugumas priklauso nuo Vokietijos politinės valios ir toliau vaidinti pagrindinį vaidmenį remiant Ukrainą“.
Dėl 2025 metų biudžeto tarp vyriausybės liberalų, žaliųjų ir socialdemokratų koalicijos kilo įnirtingos diskusijos.
C. Lindneris prašė kitų ministerijų taupyti, kad būtų laikomasi konstitucinės taisyklės, kuria siekiama neleisti valstybei prisiimti per daug skolų.
Tačiau diskusijos dėl biudžeto tebevyksta, jis bus priimtas iki metų pabaigos. Finansų ministerija šeštadienį pareiškė, kad kiekvienu konkrečiu atveju gali svarstyti papildomas išlaidas Ukrainai.
Ukrainos sąjungininkės jau keletą mėnesių dirba prie mechanizmo, kuris leistų dalį visame pasaulyje įšaldyto 300 mlrd. dolerių vertės Rusijos turto panaudoti Kyjivui remti kare su Maskva.
